Tik per Marytės plauką netapome savo gyvenamojo būsto nuomininkais. Dėkui Dievui, bet ne mūsų pačių svarbiausių sprendimų priėmėjams. Ne priėmėjams, nes jau nuo A. Kubiliaus „naktinės“ mokesčių reformos esame sąmoningai ir kryptingai dusinami. Dėl to toliau menkstame. Visi pasakymai, kad gyvename kaip niekada gerai – nieko verti, nes faktas kaip blynas – esame viena iš sparčiausiai nykstančių tautų pasaulyje. Ne klestinčių, ne žydinčių, o nykstančių.
Pagaliau suvokime, kas su mumis vyksta, ką mes darome ne taip ir pradėkime elgtis visiškai kitaip. Visiškai. Vienas svarbiausių dalykų – valstybės valdymo efektyvumas. Bet apie jį iš valdžios institucijų metų metais negirdime nė žodžio. Mes traukiamės, mūsų mažėja, o valstybės biurokratija toliau pampsta – jau net viršija Europos Sąjungos biurokratijos vidurkį. Kodėl? Todėl, kad šalies partijoms ir jų politikams, vos tik patekus prie valdžios vairo, bene svarbiausias dalykas – visur iškaišioti „savus“ ir dar pristeigti naujų struktūrų, į kurias „būtina“susodinti tik lojaliuosius iš „savo kiemo“. Netgi Prezidentas, vos tik inauguruotas antrai kadencijai, suskubo steigti dar vieną ministeriją, nė žodžiu neužsiminęs, kad pirmiausia reikėtų uždaryti bent dvi–tris dabar veikiančias. Tuo tarpu net 67 % šalies gyventojų mano, kad nauja ministerija yra nereikalinga. Beje, negirdėjome ir tos srities specialistų rimtų argumentų, kad tokio biurokratinio darinio iš tiesų reikia. Taigi, akivaizdu, kad nauja ministerija nereikalinga. Dar daugiau: viešo administravimo specialistų teigimu, be jokios žalos valstybei jau dabar būtų galima sumažinti bent 25 nuošimčiais valstybės valdymo aparatą. Tai mums leistų sutaupyti apie 5 milijardus eurų, kurių užtektų šalies gynybos reikmėms, nedidinant jokių mokesčių ir nejaukiant visos mokestinės sistemos. Bet apie tai iš pačių aukščiausių šalies tribūnų ir toliau negirdime nė žodžio. Iš tų pačių aukštų tribūnų taip pat negirdime nė žodžio, kad iki šiol nesusiskaičiuojame valstybės pinigų. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D. Čibirienė teigia, kad per visus 35-erius atkurtos laisvės metus to nepadarėme nė karto. Todėl kiekvienais metais valstybėje „plaukioja“ nežinia kur „garuojantys“ viešojo sektoriaus pinigai ir kitas valstybės turtas. Pernai po valstybės kontrolės audito paaiškėjo, kad niekas nežino ir negali paaiškinti, kur prapuolė 680 milijonų eurų ir ar realiai turime skelbiamo valstybės turto daugiau kaip už 7 milijardus eurų. Tas pats valstybės kontrolės auditas nustatė, kad kovido laikotarpiu per metus „išgaravo“ 3,5 milijardo eurų, ir niekas negali pagrįsti, kur ir kam buvo išleisti tie pinigai. Dar blogiau, kad niekas iki šiol net nepaklausė nei Skvernelio, nei Šimonytės, nei Palucko, kaip galima taip nusikalstamai vykdyti savo pareigas, ir nepareikalauja jų atsakomybės. O tai reiškia, kad vieši pinigai Lietuvoje ir toliau „dings“, o valstybės piliečiams ir toliau bus „kabinami makaronai“ bei nepagrįstai didinami mokesčiai. Niekas neklausia, kodėl mūsų valstybėje taip vyksta, nors už tai atsakingų institucijų su gausiomis valdininkų armijomis netrūksta. Vietoj to nuolatos girdime visokiausių gražbylysčių, kaip be jokio saiko didindami mokesčius toliau kursime nežinia kam gerovės valstybę. Bet kol nesusiskaičiuosime valstybės pinigų ir nepareikalausime atsakyti tų, kurie juos švaisto, nieko gero nebus. Tai aišku kaip dukart du. Tačiau turintieji galią realiai įgyvendinti mūsų valstybei gyvybiškai svarbius pokyčius to nesiima, o nuolatos noriai dainuoja mokesčių didinimo daineles. Per visus atkurtos laisvės metus įsitikinome, kad daugiau dainų jie nemoka ir, svarbiausia, – net mokėti nenori. Bet tuomet privalu aiškiai atsakyti į svarbiausius klausimus – kuria kryptimi jau ne vienerius metus yra plukdoma Lietuva ir kas už tai atsakingas?
