Pirmieji ryškesni ženklai, kad mūsų valstybė jau nebepriklauso mums – lietuvių tautai su visais jos piliečiais, pasirodė Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu. Įslaptintos 12 garsiųjų VSD pažymų apie žiniasklaidos žmones apsaugojo tuos, kurie neturėjo būti apsaugoti, ir tuo pačiu visuomenei buvo pasiųsta aiški žinia – ne jūsų reikalas, kas ir kaip, nes bus taip, kaip pasakysime mes.
Ir buvo, ir vyksta iki šiol: nuomojamas ir perkamas už trijų tokių laivų kainą kelis kartus viršijantis Lietuvos poreikius suskystintųjų dujų terminalas „Independence“, nors amžinatilsį Bronislovas Lubys Lietuvos Vyriausybei siūlė dujų terminalą pastatyti savo lėšomis ir mūsų valstybei tai nebūtų kainavę nė cento; ne pačių geriausių ir tinkamiausių, bet ištikimų ir lengvai valdomų prokurorų, teisėjų, specialiųjų tarnybų vadovų paskyrimai; LRT vasališkos ir tuo pačiu visuomenei bei valstybei kenksmingos politikos užsitikrinimas; svarbių, gerai veikiančių ir net strateginių valstybės įmonių privatizavimas, darant didelę žalą visuomenei ir pačiai valstybei; tariamas elektros rinkos liberalizavimas, trims monopolininkams leidžiant šokdinti jos vartotojus ir ženkliai padidinti elektros kainą; nuolatinis švietimo ir sveikatos sistemų naikinimas; nuolatiniai bandymai iškraipyti ir perrašyti Lietuvos istoriją; išpuoliai prieš valstybinę lietuvių kalbą ir jos abėcėlę; valdžios palaiminti išpuoliai prieš tradicinę šeimą ir bandymai mus vadinti „žmogomis“ bei tėvais Nr.1 ir Nr.2; nuolatinis pinigų „įsisavinimas“, o ne tikras rūpestis veiksmingiausios ir patikimiausios karinės technikos įsigijimu, norint rimtai ginti savo Tėvynę; įtvirtinimas tokios rinkimų sistemos, kuri užtikrina fasadinę demokratiją, bet atima iš piliečių galimybę realiai daryti įtaką valstybės valdymui, nes garantuoja nomenklatūrinių politikų, visiškai praradusių daugumos visuomenės pasitikėjimą, patekimą į Seimą. Valstybės užvaldymo požymių yra ir daugiau. Su jais susiduriame kiekvieną dieną. Na, kad ir vėliavų kabinimas ant valstybei priklausančių pastatų. Jau keletą metų šalia Lietuvos vėliavos nuolatos kabo Europos Sąjungos vėliava, nors LR įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ 12 str. 2 dalyje aiškiai parašyta: Užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos prie, virš ar ant Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų gali būti iškeliamos TIK TUO METU, kai jose lankosi Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, taip pat atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių šiose institucijose ir įstaigose proga, kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais pagal diplomatinio protokolo reikalavimus. Dėl to grubaus įstatymo pažeidimo prieš porą mėnesių LR kultūros ministrui parašiau raštą, prašydamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidinėjamas įstatymas ant valstybei priklausančių pastatų, kuriuose yra įsikūrusios kultūros įstaigos. Tačiau Kultūros ministerija, turinti net keturis viceministrus, užuot padėkojusi už nurodytą pažeidimą ir greitai jį pašalinusi, pradėjo nežinia kada užsibaigsiantį biurokratinį susirašinėjimą, netgi pateikdama argumentus, tiesa, niekinius, kodėl vėliavos įstatymas ir toliau turi būti pažeidinėjamas. Maža to, ant valstybinių pastatų daug kur naudojami lankelio formos trijų vėliavų laikikliai, kuriuose antroji – Europos Sąjungos – vėliava, išvis negalinti nuolatos kabėti suverenioje valstybėje, yra aukščiausioje pozicijoje. Tiesa, Lietuvos Respublikos vėliava dar kaba ant valstybės pastatų, bet jau podukros vietoje. Ir tai visiems, turintiems valdžią ir galintiems priimti sprendimus valstybės mastu, yra gerai. Kreipiausi į LR Seimo Švietimo ir kultūros komiteto pirmininką K. Vilkauską tuo klausimu. Pirma jo reakcija – kas čia tokio, kad nuolat kaba ES vėliavos? Taigi, kai kurie aukšti mūsų pareigūnai net nesupranta, kas yra suvereni valstybė ir kas yra suverenių valstybių sąjunga. Tuo tarpu mūsų pietinėje kaimynėje – Lenkijoje – ir suprantama, ir elgiamasi visiškai kitaip. Lenkijos pasienietis, susidarius kebliai padėčiai, gali ramiai, bet tvirtai pasakyti – „kokia Europos Sąjunga? Čia Lenkija, ir čia galioja jos tvarka bei įstatymai“. Taip turėtų būti ir Lietuvoje, jeigu jinai nebūtų užvaldyta. Vienintelė viltis – gal dar ne galutinai.
