Daugiau ne visada geriau

Regimantas Pilkauskas / 2017-09-17

Medžiai Kauno gatvėse ir aikštėse

Kauno visuomenė sunerimo, kai miesto gatvių tvarkytojai be atodairos pradėjo kirsti pagrindinių gatvių medžius. Teko žmonėms išeiti į gatves, aštriai pasisakyti. Įprastiniu būdu pasitelkus policiją kauniečių nuraminti nepavyko, tad ir teko savivaldybės pareigūnams spaudoje atsakyti į visuomenės pateiktus klausimus dėl iškirstų medžių (Kauno diena, 2017 08 19, 3 psl.). Iš atsakymų paaiškėjo, kad iš pagrindų rekonstruojant gatvę, keičiant važiuojamosios dalies ir šaligatvių dangas bei jų pagrindus, tenka nukapoti senųjų medžių šaknis. O tų medžių šaknynas būna platesnis už pačių medžių lajas. Taip gatvės tiesėjų sužaloti medžiai neturi ateities gyvuoti ir žaliuoti. Tokie medžiai nebesugeba atauginti skeletinių šaknų ir tampa nestabilūs, nes vėjui papūtus gali išvirsti ir sukelti pavojų.


Naujienos

Naujas nežinomas virusas

2017-09-26

Vokietijoje pasireiškė naujas nežinomas virusas, sukeliantis sunkią rudųjų voverių ligą. Odą apima skausmingi uždegimo židiniai, dar komplikuojami patenkančių bakterijų ir grybinių mikroorganizmų. Daugiausia uždegimas apima visas letenas, ausis. Uždegimo pažeisti pirštai sulimpa, žvėrelis nebegali judėti savo takais, nusilpsta, žūsta ir dėl skausmo šoko. Virusas puola tik rudąsias voveres, žmogui ir kitiems gyvūnams jis nepavojingas, nesuserga ir iš Šiaurės Amerikos pirmiausia į Didžiąją Britaniją atvežtos, dabar ir žemyne plintančios stambesnės pilkosios voverės, nors jos yra viruso platintojos. Rudosios voverės kai kur jau nyksta.

Medis ir aplinka

Daugiau ne visada geriau

Kauno visuomenė sunerimo, kai miesto gatvių tvarkytojai be atodairos pradėjo kirsti pagrindinių gatvių medžius. Teko žmonėms išeiti į gatves, aštriai pasisakyti. Įprastiniu būdu pasitelkus policiją kauniečių nuraminti nepavyko, tad ir teko savivaldybės pareigūnams spaudoje atsakyti į visuomenės pateiktus klausimus dėl iškirstų medžių (Kauno diena, 2017 08 19, 3 psl.).

Savas Miškas

Plėšrūnai šalia mūsų

Lietuva nėra neįžengiamų džiunglių ar kirvio neliestų miškų šalis. Su plėšriaisiais žvėrimis susiduriame tikrai retai. Tačiau pastaruoju metu internete plinta straipsniai apie Lietuvoje matytas meškas, tad neretam miško lankytojui jau kyla klausimas – ar saugu mūsų miškuose?

Miškas ir mes

Idėjų mišrainė veda į neviltį

Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.

Miškas ir mes

Miškininkai skelbia streiką

Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija skelbia įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Jis vyks birželio 30 d. (penktadienį) nuo 8 iki 10 val.

Lietuva kur tu eini

Skverneliai

Kol Europa blaškosi dėl tolesnės krypties, dauguma jos valstybių skuba įtvirtinti savo tradicijas, sau naudingas sąlygas ar taisykles. O Lietuva pasimetusi tyli. Tiksliau, tylomis vis sparčiau išsivaikšto. 

Miškas ir mes

Kaip burtažodis virto keiksmažodžiu

Aplinkos ministerijos siūloma urėdijų pertvarka, it senas vežimas per purvyną, ritasi braškėdama ir vis dar tebetaškydama purvus. Neseniai jo drėbtelėta ant miškų ūkio specialistų, už analizės atlikimą pasiūlius...100 eurų. Ką apie reformą ir reformatorius mano šios srities žmonės? „Miškai“ kalbina Raseinių miškų urėdą Antaną Kilčauską ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktorių Marių Aleinikovą.

Būkime sveiki

Auksinė piktžolė – kiaulpienė

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.

Miškas ir mes

Gamta šalia mūsų

Net ir intymiausioje savo aplinkoje, kur prabundame kiekvieną rytą, mėgaujamės puodeliu kavos, dirbame ar ilsimės, auginame gėles, įsirengiame akvariumą, nusiperkame šuniuką ar švelniai murkiantį katiną, o pakėlę akis nuo kompiuterio instinktyviai už lango ieškome medžio žalumos, balto debesies krašto ar sparnais mojuojančio priklydusio paukščio.

Lietuva kur tu eini

(Ne)tikras konservatyvumas

Lietuviai – konservatyvi tauta. Audringoje geopolitinėje kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų civilizacijų gyvenantiems lietuviams (dėl pavojingos Lietuvos geopolitinės vietos prof. Kazys Pakštas tarpukariu atkakliai ieškojo vietos „antrajai Lietuvai“ – Angoloje, Madagaskare, Argentinoje) tradicijos saugojimas, konservatyvus gyvenimo būdas yra būtinas stabilumo garantas. Dar tiksliau – išlikimo garantas.

Miškas ir mes

Dėl valstybinių miškų valdymo reformos

Aplinkos ministerijos (AM) siūloma valstybinių miškų valdymo reforma – vienos valstybės įmonės „Lietuvos miškai“ įsteigimas – pranašumų prieš dabar veikiančias juridinį statusą  turinčias valstybės įmones „Miškų urėdijas“ neturi. Priešingai, sudaro prielaidas  negerovėms, kurios vyko ir vyksta  Lietuvoje.