|
CITES konvencijoje tik pažadai
2013-05-20
Tailando sostinėje Bangkoke pasaulio valstybių - CITES konvencijos dalyvių, tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atstovai, gamtosaugos ekspertai susitikime CoP16 svarstė galimybes, kaip patikimiau apsaugoti laukinių gyvūnų rūšis, kurioms išnykimo grėsmę kelia didėjantis tarptautinio brakonierių ir kontrabandininkų tinklo aktyvumas, kaip padaryti labiau veiksmingą CITES, arba Vašingtono konvenciją dėl nykstančių faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos. Konvencija pasirašyta prieš 40 metų, ją ratifikavusios 128 šalys, 2001 m. taip pat ir Lietuva. Tačiau, kaip rodo gyvenimas, jos poveikis menkas. Neatsitiktinai susitikimas vyko Tailande: ši šalis yra svarbiausias kontrabandos koridorius, kuriuo į nepasotinamą Azijos juodąją rinką net su aukštų pareigūnų pagalba plaukia masiškai naikinamų Afrikos dramblių iltys, Rytų medicinoje labai brangiai įkainojami raganosių ragai, į Kiniją iš Pietų Azijos - įvairūs sumedžiotų tigrų produktai. Susitikime Pasaulio gamtos fondas įteikė peticiją Tailando vyriausybei su 1,3 mln. parašų, reikalaujančią imtis radikalių priemonių padėčiai suvaldyti. Tailando ministrė pirmininkė Yingluck Shinawatra pažadėjo, kad šalyje bus visiškai uždrausta prekiauti dramblio kaulu: iki šiol prekyba vietinės kilmės dramblio kaulu buvo legali, ir tai buvo priedanga netrukdomai sklisti kontrabandinei prekei iš Afrikos, kur per metus dėl ilčių žūva apie 30 000 dramblių.
|
Redakcijos skiltis
„Praktiškai – visur korupcija“, – teigia naujasis STT vadovas Saulius Urbanavičius, kalbėdamas apie šio reiškinio paplitimą šalyje. Žinoma, tai jokia naujiena, bet vis dėlto, sutikite, – žiauri nutartis mūsų valstybės institucijoms bei jų pareigūnams.
Technika
Bendrovės ir įmonės jau sukviestos, viešinimo kampanija prasidėjusi; lieka laukti, kol nutirps sniegas, kad būtų galima pereiti prie kito darbų etapo – prie konkrečių plotų ruošimo ir dalybų gerokai ūgtelėjusioje tarptautinėje miškininkystės parodoje „Baltijos miškai 2013“. Šalia Ukmergės esančiame Bugenėlių miške paroda šurmuliuos gegužės 16–18 dienomis.
Technika
Pavasaris
vis drąsiau rodo savo galias, ir iki tarptautinės parodos „Baltijos miškai 2013“ liko kiek daugiau nei
du mėnesiai.
Redakcijos skiltis
Manau, nesuklysiu parašęs, kad per visus dvidešimt dvejus atkurtos laivės metus savo valstybės valdymą ir jos institucijas kūrėme bei tobulinome labai prieštaringai, kartais chaotiškai, klampiai ir net vangiai. Ar ne taip?
Miškas ir mes
Praėjusią vasarą Seimo priimta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisa, atverianti Lietuvos kelius specialios paskirties sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė neviršija 48 tonų, labiausiai nudžiugino miškininkus, privačių miškų savininkus bei medienos vežėjų asociaciją. Atrodė, kad pagaliau valdžia juos išgirdo, suprato ir leis dirbti efektyviau.
Miškas ir mes
Kurdama mokslo, studijų ir verslo slėnius, Lietuva taikosi pirmūnų greton, bet drauge su technologijomis turi atsinaujinti ir požiūris į mokslo vaidmenį bei įtaką visuomeniniame gyvenime.
Miškas ir mes
Berlyne sausio 18–27 d. vyksta kasmetinė tradicinė „Žalioji savaitė“ –
tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio, sodininkystės ir miško paroda. Ne
pirmus metus joje dalyvaujančios Lietuvos atstovų gretas („Žemaitijos pienas“, „Biovela“, „Agrovet“, „Berneliai“, „Krekenavos
agrofirma“, „Saimeta“, „Algio alus“ ir kt.) šiemet papildė
nauji vardai: ūkininkai Dalia Eimužytė, pristačiusi ekologinio ožkų ūkio
produkciją, ir Petras Metrikis, atvežęs raugintų agurkų, taip pat tautinio
paveldo puoselėtojai: vilnos vėlėja Laima Mačionienė, šakočių kepėja Laimutė
Sadauskienė, medžio drožėjas Viktoras Raibužis.
Redakcijos skiltis
Lietuvos ir Rūtos Meilutytės triumfas Londono olimpiadoje, rudeniniai Seimo rinkimai, prievartinis Garliavos mergaitės perdavimas biologinei motinai – be abejonės, labai reikšmingi praėjusiųjų įvykiai šalyje. Tačiau, žvelgiant giliau ir plačiau, savo svarba juos užgožia prieš pat Kalėdas priimtas Seimo sprendimas panaikinti Kėdainių „kniaziaus“ ir dar dviejų jo bendražygių teisinę neliečiamybę. Žinant, jog mūsų šalyje jokie reikšmingi sprendimai neatsiranda be parlamentinių partijų, kurios, deja, pirmiausia rūpinasi grynai savo partiniais interesais, sandėrių politiniuose Gariūnuose, būtent toks Seimo balsavimas ženklina labai reikšmingą pokytį mūsų padangėje.
Miškas ir mes
„Žemės ištekliai visai ne amžini“, – ne visus jaudinančią tikrovę primena Warner Philips, verslininkas ir investuotojas į švarias technologijas. Jo giminės ankstesnės kartos XX a. pradžioje dalyvavo sudarant elektros lempučių gamintojų kartelį, pažymėjusį suplanuoto prekių senėjimo pradmenis istorijoje. Tuo vartotojiškos visuomenės užgimimo laiku nieko nedomino darnus vystymasis. Tačiau ir dabar besibaigiančiais planetos ištekliais ne visi linkę rūpintis, kol atliekų stirtos neremia jų tvorų.
|
