Miško žvėrys
Lyg iš atsirišusio maišo biro sniegas kiaurą naktį. Sunkia našta užgulė medžių pečius. Rytui brėkštant, sunkiai atsiduso slėnumos eglė. Pasidavė į lomos pusę ir atgulė į baltą kapą.
Žmogų pažinsi iš valdžios
Baigiantis metams esame pratę prisiminti, kas per tą laiką atsitiko. Vieni skaičiuoja svetimus pelnus, kiti – savus nuostolius, nelygu kas kam svarbiau ir maloniau. Tai labai asmeniška. Nors dar tik gruodžio pradžia, tačiau jau galima pradėti suvedinėti visuomenines sąskaitas. Metai visada būna ilgi, net ir tuomet, kai jie nėra keliamieji.
Redakcijos skiltis
Patys muša, patys rėkia. Turim tokią patarlę, ir, matyt, joje yra tiesos grūdas. Ji kalba apie žydus, tiksliau, apie vieną jų savybę – pačiam padaryti kažką negera ir pačiam šaukti, kad esi skriaudžiamas. Ir kaip ją užmirši, kai daugelį metų visais įmanomais būdais nepaliaujamai kalama ir kalama – esi žydšaudys. Visi žinome zurofus, gochinus, vinokurus, kukliansky, venclovas, vanagaites, ivaškevičius bei kitus nepailstančius lietuvių tautos kaltintojus ir jų giesmes.
Miškas ir mes
„Okupantai mėgdavo mus vadinti lietuvių vokiškaisiais nacionalistais. Taip jie mus vadindavo norėdami sukompromituoti krašte ir užsienyje — gal atsiras tokių, kurie patikės, kad mes kovojame už nacių reikalus, išduodame savo Tėvynę“, – 1955 m. savo atsiminimuose perspėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai nukankintas ir sušaudytas 39-erių metų.
Žmogų pažinsi iš valdžios
Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo herojų. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai diagnozuoti tautos dvasinę sveikatą. Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų autoritetus. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką.
Redakcijos skiltis
Keliauti visada malonu. Pakeiti įprastą gyvenamąją aplinką, atnaujini pojūčius, pamatai naujus kraštus, žmones, geriau supranti žmogiškąją prigimtį, turi labai gerą galimybę palyginti savo šalį su lankomomis valstybėmis. Žinoma, visa tai stebint pro automobilio ar autobuso langą arba laukiant lėktuvo oro uoste yra fragmentiška, atsitiktina, o nemaža dalimi ir paviršutiniška. Bet iš atskirų detalių, autentiško išgyvenimo, asmeninių atradimų bei supratimų visumos ir susidaro vienoks ar kitoks paveikslas apie svečią šalį ir jos žmones.
Žmogų pažinsi iš valdžios
Gyvename negailestingoje ekspertų priespaudoje. Tik negalvokite, kad rašau apie Lietuvą jau trečius metus valdančią vadinamąją ekspertų vyriausybę. Pamiršome, kad tos vyriausybės sudarymas tebuvo viešas eksperto vardo pažeminimas. Jeigu tuomet kai kuriuos atrinktuosius į ministrus ir galėjome vadinti savo srities žinovais, tai netrukus jie visi tapo politikais. Tie, kurie negebėjo ar nenorėjo jais tapti, turėjo trauktis iš ministro pareigų. Nenuostabu, kad prisiekus naujajam prezidentui vyriausybės pertvarka buvo ne ekspertinė, o kosmetinė ir politinė.
Miškas ir mes
Viena kertinių Miškų įstatymo nuostatų, įtvirtintų jau nuo šio įstatymo priėmimo 1994 metais, – miško ir jo išteklių apsauga nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, jo teršimo, šiukšlinimo, padegimo, naminių gyvulių daromos žalos, taip pat miško apsauga nuo ligų, kenkėjų, stichinių nelaimių, medžių pažeidimų ir kt. Daugeliui šių uždavinių spręsti organizuojama valstybinė visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolė, kuri šiuo metu Miškų įstatymu deleguota Valstybinei miškų tarnybai.
Miškas ir mes
Parama miškininkams teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Atkreiptinas dėmesys, kad š. m. birželio pabaigoje buvo pakeistos paramos įgyvendinimo taisyklės: nėra numatyta remti viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimo ir atnaujinimo, padidinta kompensacinė išmoka už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta per 1,89 mln. eurų paramos. Paraiškas bus galima teikti iki rugpjūčio 30 d. užpildant ŽŪMIS elektroninę paraiškos formą, naudojantis ŽŪMIS portalo prieiga adresu https://zumis.lt. Kitais būdais pateiktos paraiškos nepriimamos, išskyrus atvejus dėl ŽŪMIS gedimo paskutiniąją paraiškų priėmimo laikotarpio dieną. Paraiška per ŽŪMIS turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 val.
Miškas ir mes
Pusantrų metų po urėdijų konsolidacijos veikianti viena centralizuota valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija pradėjo susidurti su šiai įmonei ir jos vadovui nauju, bet ilgesnę institucinę atmintį turintiems miškininkams įprastu reiškiniu – žaliavinės medienos rinkos kainų kritimu. Taip jau yra, kad medienos kaina rinkoje atskirais metais svyruoja ir kartais pakankamai didele amplitude – tokia jau ta rinkos ekonomika. Reikia pripažinti, kad pastarasis kainų kritimas tikrai nemažas, tačiau tai ne naujiena: prieš maždaug dešimtį metų buvo analogiška situacija, kuomet žaliavinės medienos vidutinės kainos per vienerius metus nukrito nuo daugiau kaip 150 iki maždaug 90 tuometinių litų už kubinį metrą. Ir... tuometinės dar 42 miškų urėdijos nebankrutavo. Priešingai, dar ir mokesčiai į valstybės biudžetą miškų urėdijoms tuo metu dėl krizės buvo padidinti. Tiesiog reikia suvaldyti situaciją ir priimti reikiamus sprendimus, o padaryti tai vienos centralizuotos įmonės vadovui turėtų būti lengviau, nei koordinuoti 42 atskirų įmonių veiklą ir jų atskirus sprendimus.
Miškas ir mes
Vienintelė tarptautinė miškininkystės paroda rytiniame pabaltijy kuria savo tradiciją.
Miško broliai
2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešojoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu išsakyta daug vertinimų. 2018 m. pil. G. A. Gochinas Centrui pateikė dokumentų kopijas ir 69 p. tekstą viešai teigdamas, kad tai yra įrodymai, neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir vykdė nusikaltimus žmonijai. Taip pat G. A. Gochinas kreipėsi į teismą reikalaudamas, kad pagal jo medžiagą Centras pakeistų savo 2015 m. pažymą. Centras, atsižvelgdamas į viešojoje erdvėje išsakomas kontroversijas ir papildomai įvertinęs J. Noreikos antinacinės veiklos aplinkybes, skelbia šį paaiškinimą.
Miškas ir mes
Visi žinome pasakojimą apie Sizifą, dievų pasmerktą amžinai ridenti į statų kalną sunkų akmenį. Beviltiškas darbas arba veikiau prakeiksmas, nes herojaus nuridentas į tikslą akmuo tuojau pat nudarda žemyn ir jį vėl reikia ridenti iš naujo. Būtent šis mitas ir iš jo spinduliuojanti pasmerktumo nuotaika sukyla mintyse apžvelgiant Lietuvoje vykstančių rinkimų vaizdą. Šis vaizdas nesikeičia jau ilgiau kaip du dešimtmečius ir monotoniškai kartojasi kas penkeri metai. Rinkimais vadinamo spektaklio, kai nomenklatūriniai klanai reguliariai persistumdo dėl vietos prie valdžios lovio, vaizdas yra atgrasus ir slogus. Tačiau šitoks „santykių aiškinimasis“ – tų klanų vidaus reikalas, dėl kurio sielotis neverta.
Miškas ir mes
1. Mėginius imti sertifikavimo įstaigą įpareigoja ES Reglamentas 889/2008 65 str. 2 dalis
Miškas ir mes
Tiek specialistai, tiek plačioji visuomenė geriau ar blogiau suvokia mišką kaip gamtinę vertybę ar kaip gamtos paveldą. Tai savaime suprantamas dalykas, nes miškas yra vienas iš pagrindinių gamtinio kraštovaizdžio komponentų, kurį ne tik galima matyti, jame būvoti, bet ir elementarių žinių bei pažinimo dėka gerai suvokti jo ekologinę bei ekonominę reikšmę. Sunkiau jį tiesiogiai suprasti kaip socialinę vertybę ir kaip kultūros paveldo objektą.
Miškas ir mes
Nors ir baigiau tuos pačius mokslus, kaip ir kovotojų už Labanoro girią vadovas, bet daugiau mokiausi iš savo tėvo – paprasto eigulio, maniusio, kad miškininkystėje svarbiausia praktinė patirtis ir sąžinė. Todėl ir aš negaliu likti abejinga Labanoro girios pušims, kurias pastaruoju metu prie širdies taip meiliai glaudžia gausus žiniasklaidos priemonių herojų būrys. Per daug meiliai, jog imu įtarti, kad tai – nenuoširdi, desperatiška ir egoistinė meilė.
Miškas ir mes
Privačių valdų savininkai kviečiami teikti paraiškas pagal tris 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemones. Planuojantys plėsti miško plotus, įrengti ar rekonstruoti miško kelius, atkurti nukentėjusius nuo stichinės nelaimės miškus, įdiegti miškų gaisrų stebėsenos įrangą ar norintys įveistą mišką apsaugoti bei prižiūrėti tai gali padaryti pasinaudoję parama. Šiems tikslams skirta daugiau kaip 12 mln. eurų. Paraiškos priimamos iki spalio 31 d.
Po žaliaisiais skliautais
Gerai prisimenu, kaip prieš pusę šimto metų mūsų botanikai ir visų pirma dendrologai su džiugesiu vardydavo sėkmingai Lietuvos klimato sąlygomis prisitaikiusias svetimžemes augalų rūšis. Sakyta, kad Lietuvos augalija praturtėjo naujomis augalų rūšimis. Jos pagarbiai buvo vadinamos introdukuotais augalais, egzotais ir dar kitaip.
Miškas ir mes
Pusė metų dar nėra tas laikas, kai reikėtų tikėtis esminių pokyčių ir rimtesnių veiklos rezultatų naujai įsteigtoje valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje, ypač kai pats valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje įmonėje iš karto buvo suplanuotas kaip rimtas, bet neesminis pokytis valstybinių miškų valdymo procese, o konsoliduotos naujosios įmonės veikla iš esmės mažai skiriasi nuo atskirų valstybės įmonių miškų urėdijų vykdytos veiklos.
Miškas ir mes
„Mes pradėjome pernelyg paranojiškai vertinti medžių pavojingumą“, – tokią mintį pasakė vienas žymiausių Europos arboristų Neville’is Fay, kalbėdamas prieš kelerius metus Lietuvos arboristikos centro organizuotoje konferencijoje. Tokia situacija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos šalims.
|
