„Miško metai“ – graži kalėdinė dovana visiems

/ 2017-12-21
Ar kada nors matėte gyvačių meilės šokį ant pavasario sniego? Bet ar žinote, kad yra tokių gyvūnėlių, kurie po šios aistros šokio krinta negyvi, bet vis tiek jį šoka? Ar žinote, kad gražus rusmenės žiedas gali sustabdyti netgi elnės, taigi, ir žmogaus širdį? Kad mūsų miškuose yra ir daugiau labai gražių augalų, uogų ir grybų, bet jie neša mirtį? O ką daryti, jei miške jus užtiko audra, užpuolė žvėris? O jei įgėlė gyvatė? Ar žinote, kad yra žmonių, kurie moka jas prakalbinti arba saulei tekant prisišaukti elnią devyniaragį?

Naujienos

Gražiausias Vokietijos gamtos stebuklas

2018-01-02

Gražiausias Vokietijos gamtos stebuklas

2017 m. gražiausio Vokietijos gamtos stebuklo titulas teko Oberlauzitco (Saksonijoje) biosferos rezervate Daubano miške esančiai laukinių kardelių pievai. Prieš 25 metus ją aptiko gamtininkė diplomantė buvusio karinio poligono teritorijoje. Kardelių pievą iš 21 pretendento išrinko gamtos mylėtojai balsavimo internete būdu. Tokius rinkimus jau 8-tą kartą rengė filmų apie gyvūnus kūrėjo Heinzo Sielmanno įsteigtas fondas.

Miškas ir mes

„Miško metai“ – graži kalėdinė dovana visiems

Ar kada nors matėte gyvačių meilės šokį ant pavasario sniego? Bet ar žinote, kad yra tokių gyvūnėlių, kurie po šios aistros šokio krinta negyvi, bet vis tiek jį šoka?

Miškas ir mes

Sveikiname nugalėtojus!

Gamtai neabejingi Lietuvos keliautojai Simona Vidūnaitė ir Romas Usavičius laimėjo žygiavimo pėsčiomis per Europą konkursą „Eneloop expedition 2100“. Tai paaiškėjo spalio 20 d. Milane. Finaliniame konkurso etape jie aplenkė lenkų ir danų komandas ir pelnė 21 000 eurų prizą. Tarptautinės ekspedicijos „Eneloop expedition 2100“ organizatoriai lietuvių žygeivius atrinko iš 400 pretendavusių komandų. Į finalinį ekspedicijos etapą iškeliavo 3 komandos: lietuviai, lenkai ir danai.

Savas Miškas

Rudeniniai darbai

Vasarą šilai nepašykštėjo bruknių, rudeniop lyg iš gausybės rago pasipylė grybai. Baravykų užteko visiems, kurie nepatingėjo pasičiupti krepšį ir nulėkti į mišką. Raistuose dar teberaudonuoja pažirę spanguolių karoliukai.

Medis ir aplinka

Daugiau ne visada geriau

Kauno visuomenė sunerimo, kai miesto gatvių tvarkytojai be atodairos pradėjo kirsti pagrindinių gatvių medžius. Teko žmonėms išeiti į gatves, aštriai pasisakyti. Įprastiniu būdu pasitelkus policiją kauniečių nuraminti nepavyko, tad ir teko savivaldybės pareigūnams spaudoje atsakyti į visuomenės pateiktus klausimus dėl iškirstų medžių (Kauno diena, 2017 08 19, 3 psl.).

Savas Miškas

Plėšrūnai šalia mūsų

Lietuva nėra neįžengiamų džiunglių ar kirvio neliestų miškų šalis. Su plėšriaisiais žvėrimis susiduriame tikrai retai. Tačiau pastaruoju metu internete plinta straipsniai apie Lietuvoje matytas meškas, tad neretam miško lankytojui jau kyla klausimas – ar saugu mūsų miškuose?

Miškas ir mes

Idėjų mišrainė veda į neviltį

Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.

Miškas ir mes

Miškininkai skelbia streiką

Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija skelbia įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Jis vyks birželio 30 d. (penktadienį) nuo 8 iki 10 val.

Lietuva kur tu eini

Skverneliai

Kol Europa blaškosi dėl tolesnės krypties, dauguma jos valstybių skuba įtvirtinti savo tradicijas, sau naudingas sąlygas ar taisykles. O Lietuva pasimetusi tyli. Tiksliau, tylomis vis sparčiau išsivaikšto. 

Miškas ir mes

Kaip burtažodis virto keiksmažodžiu

Aplinkos ministerijos siūloma urėdijų pertvarka, it senas vežimas per purvyną, ritasi braškėdama ir vis dar tebetaškydama purvus. Neseniai jo drėbtelėta ant miškų ūkio specialistų, už analizės atlikimą pasiūlius...100 eurų. Ką apie reformą ir reformatorius mano šios srities žmonės? „Miškai“ kalbina Raseinių miškų urėdą Antaną Kilčauską ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktorių Marių Aleinikovą.

Būkime sveiki

Auksinė piktžolė – kiaulpienė

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) auga visur, nesirinkdama ypatingų sąlygų, nes prisitaiko prie visokiausių. Jai tinka sritys, kur metinis temperatūros vidurkis nuo 5 iki 26 ºC, metinis kritulių kiekis – nuo 0,3 m iki 2,7 m, dirvos pH – nuo 4,2 iki 8,3, aukštis virš jūros lygio iki 2 800 m, o į žemę kiaulpienės liemeninė šaknis gali įsiskverbti iki 1 m, kartais net iki 2 m gylio. Savo gyvybingumą augalėlis perduoda ir mums per jame susikaupiančias gydomąsias medžiagas, ne veltui jo pusiau graikiškame, pusiau lotyniškame moksliniame pavadinime pabrėžta – officinale, t. y. vaistinis.