 Medinė architektūra Italijoje. Tarp džiugesio ir prietarųViktorija Skafaru / 2012-02-07 Protingas stato mūrinį namelį, o kvailys – medinį arba šiaudinį. Taip – moko pasaka apie tris paršelius. Tačiau medinės architektūros rinką stebintys specialistai jau šypsosi į ūsą ir teigia, kad nenumaldomai artėja laikai, kai ši pasaka taps nebepopuliari arba ją teks perrašyti net ir tokioms šalims, kuriose nuo seno itin stiprios akmens architektūros tradicijos. |
           |
|
| Archyvas | ||
NaujienosKinija – didžiausia medienos importuotoja2012-02-09
Nepaisant prekybos sulėtėjimo
2011 m. IV ketvirtyje, Kinija yra didžiausia pasaulyje apvaliosios ir pjautinės
spygliuočių medienos importuotoja pasaulyje, jos importo apimtis per visus 2011 metus buvo rekordinė. Spygliuočių
medienos importas į Kiniją per pastaruosius 15 metų nuolat augo ir pernai
sudarė beveik 8 mrd. USD – 57 % daugiau, negu 2010 m.; o prieš 15 metų importuota už 70 mln. USD.
Pjautos spyliuočių medienos importas augo sparčiau, negu rąstų, bet rąstai iki
šiol vis dar sudaro didesnę šios medienos importo dalį. Importo sumažėjimas
pernykščių metų IV ketvirtyje aiškinamas sugriežtinta šalies monetarine
politika ir statybų sektoriaus sulėtėjimu nuo 2011 m. vidurio. Labiausiai krito
importas iš Rusijos, tačiau importas iš Kanados tuo laikotarpiu net paaugo. |
||
Redakcijos skiltisPrie ribosPradėjome dar vienerius atgautos laisvės trečiojo dešimtmečio metus. Labai svarbaus dešimtmečio labai svarbius metus. Ne tik dėl laukiamo ekonomikos sulėtėjimo ar būsimųjų Seimo rinkimų, nors tai ir darys didelę įtaką kasdieniam mūsų gyvenimui, bet ir dėl užsitęsusių ir nuostolingų grumtynių. Miškas ir mesAistros dėl medienvežių svorių nerimstaTaip ir bus, kol neišspręsime įsisenėjusios problemos. Nors LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir „Miškams“ yra patvirtinęs, jog palaiko idėją didinti leistiną medienvežių svorį nuo dabar nustatytų 40 t iki 48 t, tačiau oponentai kategoriški – šio klausimo net svarstyti nereikia. Vis dėlto rimta ir įsisenėjusi problema egzistuoja. Todėl verta toliau aiškintis ir ieškoti geriausio sprendimo. Savas MiškasIšbandymų metasNet ir žiemą žvėrys ir paukščiai teikia miškui naudos, gyvybės ir grožio. Rudens vėjas, nudraskęs paskutinius lapus, spalvota skraiste apklojo medžių šaknis – jie jau pasiruošė didžiajam Laukimui... Netrukus po puriais sniego patalais ilsėsis visa miško augalija. Bet miškas – ne vien medžiai, jame – paukščių ir žvėrių namai. Be jų ši gamtos šventovė būtų nyki ir tuščia: net ir žiemą tarp sustingusių medžių kamienų verda žvėrių ir paukščių gyvenimai, kuriuose netrūksta rūpesčių: kai miškus užplūsta apgaulinga žiemos ramybė, daugelis jų turi kovoti dėl išlikimo, dalintis rudenį sukauptomis maisto atsargomis. Medienos verslasMedienos pramonė kaime – reikšmingas dalykasKai gerai tvarkomasi, net ir smulkios bendrovės darbuotojams nekyla noras išvykti iš Tėvynės. Sumaniais kaimo verslo įmonių šeimininkais Šiaulių krašte garsėjančios Gruzdžių seniūnijos (Šiaulių rajonas) gamybinėje socialinėje infrastruktūroje puikiai dera stabiliai dirbanti medienos perdirbimo įmonė „Medynas“. Ja patenkinti ir bendrovės darbuotojai bei vietos gyventojai. Pokyčių verpetuoseAr saugom tik 1 % miškų? Arba kam pudruoti smegenis?Pagerėjo ar pablogėjo bioįvairovė? Stebėtina, kaip autorius iš aiškių ir visiems suprantamų faktų daro protu nesuvokiamas išvadas. Pavyzdžiui, nurodęs, kad „miškas yra gamtos turtas, o ne žemės ūkio kultūra“, su kuo negalima nesutikti, jis tuoj pat įrodinėja, kad ūkinis miškas – nieko nevertas gamtosauginiu požiūriu. Vadovaujantis tokia logika išeitų, kad, Lietuvoje per pastaruosius 60–70 metų miškingumą padidinę nuo 20 iki 33 % dirbamų žemių sąskaita, šalies biologinę įvairovę ne pagerinome, o pabloginome! Pokyčių verpetuoseModerni medinė Švedijos architektūra: aplinkai ir žmonėms15% naujų daugiaaukščių statinių ir 20% neseniai nutiestų tiltų – iš medžio. Umeå ir Sundsvall’is – du Švedijos miestai, 1888 m. birželio 25-ąją virtę pelenais. Abu tą pačią dieną, abu akimirksniu. Jie, kaip ir daugelis degusių iki tol, buvo mediniai, todėl dar iki šios nelaimės, 1874-aisiais, Švedijos vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį miestuose statyti medinius daugiaaukščius namus. Miškas ir mesRezervinius miškus numatoma išparduoti aukcioneDaugelį metų šalies urėdijų prižiūrėtus rezervinius miškus – 135 tūkst. ha – ketinama parduoti aukcionuose, o gautas lėšas skirti kompensacijoms už negrąžintą žemę. Tai numatyta lapkričio pradžioje Seime priimtose įstatymo pataisose, kurios, jei Prezidentė pasirašys, įsigalios 2012 m. vasario 1 d. Šios pataisos suteikia galimybę prekybai rezerviniais miškais internetiniuose aukcionuose. Pokyčių verpetuoseKetvirtadalis pasaulio miškų – pirmapradžiaiJau nebeturime pirmapradžių miškų, todėl sengirių fragmentai turėtų būti ypač saugomi. Lietuva pagal savo klimato juostą yra miškų zonoje. Tai reiškia, kad iki atsirandant žmogui didžioji dalis šalies teritorijos buvo apaugusi giriomis (prieš 1000 metų, kaip teigia žymus šalies miškininkas Algimantas Brukas, miškai dengė apie 80 % dabartinės Lietuvos ploto, dabar – 33,1 % ir toliau didėja – red. past.). Tačiau šiandieniniai miškai gerokai skiriasi nuo tų, kurie buvo kadaise. |
||
