Lina Rumbutytė / 2012-01-13 Bet ilgainiui turėtų įsigalėti darnaus ir draugiško aplinkai vystymosi vertybės. Atsakingai ir darniai užauginto ir kirsto miško mediena, saugus lakas, klijai, galimybė baldą palikti vaikams ir vaikaičiams – tai tie kriterijai, kuriuos dažnai į pirmąją vietą iškelia baldus besirenkantys pirkėjai Vakaruose. Neaišku, ar dėl žinių, ar dėl savimonės stygiaus, o greičiau dėl gerokai plonesnės piniginės lietuviai baldus visų pirma renkasi pagal kainą. Rinktis vakarietiškai kol kas gali tik retas šalies gyventojas.
|
|
| Archyvas |
Šveicarija siekia pakeisti Berno konvenciją
2012-01-27
Konvencijos 22 straipsnis šalis dalyves įsipareigoja
saugoti globojamomis paskelbtas augmenijos ir gyvūnijos rūšis. Šveicarijos
siūlomas pakeitimas, kurį turi priimti konvencijos komitetas 2/3 balsų dauguma
ir patvirtinti visų dalyvaujančių šalių parlamentai, leistų valstybėms
straipsnį taikyti su išlygomis, jeigu situacija nuo konvencijos ratifikavimo
akivaizdžiai pasikeičia. Iki šiol tik ratifikuodama konvenciją valstybė gali
pasilikti sau reikalingas išlygas. Šveicarija siekia leidimo medžioti vilkus;
pasirašant konvenciją 1980 m., šalyje šių žvėrių nebuvo, dabar jų daugoka.
Jeigu 22 straipsnio pakeitimas bus atmestas, Šveicarijai teks pasitraukti iš
konvencijos ir vėl į ją įstoti jau su savo išlyga.
|
Redakcijos skiltis
Pradėjome
dar vienerius atgautos laisvės trečiojo dešimtmečio metus. Labai svarbaus
dešimtmečio labai svarbius metus. Ne tik dėl laukiamo ekonomikos sulėtėjimo ar
būsimųjų Seimo rinkimų, nors tai ir darys didelę įtaką kasdieniam mūsų
gyvenimui, bet ir dėl užsitęsusių ir nuostolingų grumtynių.
Miškas ir mes
Taip ir bus, kol neišspręsime įsisenėjusios problemos. Nors LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir „Miškams“ yra patvirtinęs, jog palaiko idėją didinti leistiną medienvežių svorį nuo dabar nustatytų 40 t iki 48 t, tačiau oponentai kategoriški – šio klausimo net svarstyti nereikia. Vis dėlto rimta ir įsisenėjusi problema egzistuoja. Todėl verta toliau aiškintis ir ieškoti geriausio sprendimo.
Baldai
Gausu žalingų cheminių medžiagų
Savas Miškas
Net ir žiemą žvėrys ir paukščiai
teikia miškui naudos, gyvybės
ir grožio. Rudens vėjas, nudraskęs paskutinius lapus, spalvota skraiste apklojo
medžių šaknis – jie jau pasiruošė didžiajam Laukimui... Netrukus po puriais sniego
patalais ilsėsis visa miško augalija. Bet miškas – ne vien medžiai, jame –
paukščių ir žvėrių namai. Be jų ši gamtos šventovė būtų nyki ir tuščia: net ir
žiemą tarp sustingusių medžių kamienų verda žvėrių ir paukščių gyvenimai,
kuriuose netrūksta rūpesčių: kai miškus užplūsta apgaulinga žiemos ramybė,
daugelis jų turi kovoti dėl išlikimo, dalintis rudenį sukauptomis maisto
atsargomis.
Medienos verslas
Kai gerai tvarkomasi, net ir smulkios bendrovės darbuotojams nekyla noras
išvykti iš Tėvynės. Sumaniais kaimo verslo
įmonių šeimininkais Šiaulių krašte garsėjančios Gruzdžių seniūnijos (Šiaulių
rajonas) gamybinėje socialinėje infrastruktūroje puikiai dera stabiliai
dirbanti medienos perdirbimo įmonė „Medynas“. Ja patenkinti
ir bendrovės darbuotojai bei vietos gyventojai.
Pokyčių verpetuose
Pagerėjo ar pablogėjo bioįvairovė? Stebėtina, kaip autorius iš aiškių ir visiems suprantamų
faktų daro protu nesuvokiamas išvadas. Pavyzdžiui, nurodęs, kad „miškas yra
gamtos turtas, o ne žemės ūkio kultūra“, su kuo negalima nesutikti, jis tuoj
pat įrodinėja, kad ūkinis miškas – nieko nevertas gamtosauginiu požiūriu.
Vadovaujantis tokia logika išeitų, kad, Lietuvoje per pastaruosius 60–70 metų
miškingumą padidinę nuo 20 iki 33 % dirbamų žemių sąskaita, šalies biologinę
įvairovę ne pagerinome, o pabloginome!
Pokyčių verpetuose
15% naujų daugiaaukščių statinių ir 20% neseniai nutiestų tiltų – iš medžio. Umeå ir Sundsvall’is – du Švedijos miestai, 1888 m. birželio 25-ąją virtę pelenais.
Abu tą pačią dieną, abu akimirksniu. Jie, kaip ir daugelis degusių iki tol,
buvo mediniai, todėl dar iki šios nelaimės, 1874-aisiais, Švedijos vyriausybė priėmė
įstatymą, draudžiantį miestuose statyti medinius daugiaaukščius namus.
Miškas ir mes
Daugelį metų šalies urėdijų prižiūrėtus rezervinius miškus – 135 tūkst. ha – ketinama parduoti aukcionuose, o gautas lėšas skirti kompensacijoms už negrąžintą žemę. Tai numatyta lapkričio pradžioje Seime priimtose įstatymo pataisose, kurios, jei Prezidentė pasirašys, įsigalios 2012 m. vasario 1 d. Šios pataisos suteikia galimybę prekybai rezerviniais miškais internetiniuose aukcionuose.
Pokyčių verpetuose
Jau nebeturime pirmapradžių miškų, todėl sengirių fragmentai turėtų būti ypač saugomi. Lietuva pagal savo klimato juostą yra miškų zonoje. Tai reiškia, kad iki atsirandant žmogui didžioji dalis šalies teritorijos buvo apaugusi giriomis (prieš 1000 metų, kaip teigia žymus šalies miškininkas Algimantas Brukas, miškai dengė apie 80 % dabartinės Lietuvos ploto, dabar – 33,1 % ir toliau didėja – red. past.). Tačiau šiandieniniai miškai gerokai skiriasi nuo tų, kurie buvo kadaise.
Medienos verslas
Tarptautinis projektas siekia įkvėpti gyvybės verslui. Lapuočiai medienos verslui patrauklūs kur kas mažiau negu spygliuočiai. Lapuočių medienos ruoša palyginti nepatogi, reikalauja daug rankų darbo, jos apdorojimas taip pat sudaro savų specifinių sunkumų, mat lapuočių naudojama daug skirtingų savybių ir vertės rūšių, nors angliškoje verslo terminologijoje visokie lapuočiai apibūdinami vienu žodžiu – hardwood (kietmedis), skirtingai nuo spygliuočių – softwood.
|
