
![]() AM pranešimas / 2025-07-07 Gegužės pabaigoje Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame siūloma patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo naujos redakcijos projektą. „Šie Miškų įstatymo pakeitimai žymi dar vieną svarbų žingsnį – turėjome ilgą ir atsakingą dialogą su visuomene, įsiklausėme į pateiktus siūlymus, derinome su ekspertais, todėl galime pagrįstai teigti, kad tai ambicingi, aplinkai ir gyventojams draugiški sprendimai. Daug dėmesio skyrėme ir dar labiau akcentavome bei pagerinome miškų apsaugą. Siūlome aiškesnį miškų paskirstymą: griežčiausiai saugomų miškų grupė padvigubės, į ją pateks daugiau vertingų valstybinių ir privačių teritorijų, o nebelikus nacionalinių parkų ir draustinių miškų ūkinių miškų grupėje, įsigaliojus pokyčiams, I ir II miškų grupės apims beveik penktadalį visų miškų. Dabar teikiame Vyriausybei nutarimo projektą, o tuomet Seime galėsime padiskutuoti“, – teigia aplinkos ministras Povilas Poderskis. |
||
|
NaujienosLaisvės simbolis ar našta gamtai2025-06-20
Nuo pirmųjų europiečių įsikūrimo Australijoje 1788 m. išplito svetimžemės gyvūnų rūšys – lapės, triušiai, taip pat „brumbies“ – čia sulaukėję arkliai. Kalnuotame Kosciuškos nacionaliniame parke jų klajoja apie 14 tūkstančių, žadindami ginčus visuomenėje: vieniems – tai romantiškas laisvės simbolis, kitiems – našta gamtai. Arkliai kanopomis žaloja jautrias ekosistemas, dirvą, dėl jų išnyko daug vietinių rūšių. Kol kas arklių skaičiui reguliuoti leidžiama tik medžioklė snaiperiams iš sraigtasparnių. |
|
Miškas ir mesNorima mažinti plynų kirtimų plotusGegužės pabaigoje Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame siūloma patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo naujos redakcijos projektą Savas MiškasPrilygsta turto nusavinimuiVisas miškų ūkio sektorius buvo šokiruotas, kai vasario pabaigoje Aplinkos ministerija paskelbė jos rengiamą Vyriausybės pasiūlymų projektą, kuriame plačiu mostu siekia Miškų įstatyme įtvirtinti naujus didelio masto draudimus ūkininkavimui miškuose. Ypač skaudžiai šie „žaliosiomis ambicijomis“ grįsti sumanymai gali paliesti miškų savininkus, kurių miškai yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kai kuriose kitose saugomose teritorijose (pvz., Europos Bendrijos svarbos buveinėse) bei 1 km atstumu nuo miestų. Politikos varpinėDėl genderizmo užkardymoJAV pavyzdžiu raginama atsisakyti pražūtingos ir brangiai kainuojančios marksistinės genderizmo ideologijos, o sutaupytas lėšas skirti šalies nacionaliniam saugumui stiprinti. Miškas ir mesMiškai – mūsų veidrodisMiškai – mūsų laikmečio ir mūsų pačių atspindys: kokie mes, tokie ir mūsų miškai. Miškai labai panašūs į žmones – kaip ir mums vaikystėje, jiems turi būti sudarytos sąlygos atsirasti ir augti, jie turi būti prižiūrimi ir saugomi, jaunuolynai – ugdomi, kol subręsta. Miškas ir mesMiškų svarba neabejotinaDaugiau kaip trečdalį Lietuvos ploto užima miškai. Žalioji aplinka ne tik puošia mūsų kraštovaizdį, bet ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kovojant su vienu didžiausių šių laikų iššūkių – klimato kaita. Ir ne tik: miškuose klestintys augalai, grybai, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, samanos ir kerpės yra milžiniškas potencialas įvairiausioms žmogaus reikmėms – nuo natūralių fermentų iki medikamentų gamybos. Be to, miškai vis dažniau naudojami laisvalaikiui, poilsiui ar žmonių sveikatinimui. Tad ir pasirūpinti jų apsauga turime kiekvienas. O ar rūpinamės? Miškas ir mesMiškų įstatymas – subjektyvus požiūris į jo tobulinimąLietuviško Miškų įstatymo reikšmingi pradmenys yra XVI a. išleistuose Lietuvos Statutuose ir Knyšino karališkuose girininkų nuostatuose. Pastarieji priimti ir įsigalioję dar prieš Liublino uniją, 1567 m. Kai kurie istorikai juos įvardija pirmuoju LDK miškų įstatymu. Tuo galime didžiuotis. Pokyčių verpetuose
|