Tarptautinei parodai LIGNA – 50

2025 m. gegužės 26–30 d. LIGNA paroda vėl atvers duris Hanoveryje, Vokietijoje, ir švęs savo 50-metį. Daugiau nei 114 000 kvadratinių metrų ploto mugė, kurioje dalyvauja daugiau nei 1 300 įmonių iš viso pasaulio, išlieka vienu svarbiausių tarptautinių medienos pramonės renginių. Nuo pat savo premjeros 1975 m. LIGNA tapo nepakeičiama inovacijų, tinklaveikos ir technologinės pažangos platforma.

Istorija: miškininkystės ir medžio apdirbimo pramonės lyderė

Pirmoji LIGNA buvo surengta 1975 m. kaip nepriklausoma „Tarptautinė medžio apdirbimo pramonės mašinų ir įrangos paroda“. Parodoje dalyvavo 720 įmonių, iš kurių 50 proc. buvo iš užsienio, todėl jau tada buvo padėti tarptautinės sėkmės pamatai. Nuo to laiko LIGNA nuolat plėtėsi tiek savo dydžiu, tiek svarba pramonei. Pastaraisiais metais paroda ypač daug dėmesio skyrė skaitmeninimui ir tvarumui.

Pagrindinis dėmesys – skaitmeninimui, tvarumui ir medžiagoms

LIGNA 2025 daugiausia dėmesio skirs trims pagrindinėms temoms: skaitmeninimui, tvariai gamybai ir medienos medžiagoms. Šios pagrindinės temos atspindi dabartinius pokyčius medienos perdirbimo pramonėje. Parodos pagrindą sudarys skaitmeniniai gamybos procesai („Pramonė 4.0“) ir išmaniosios technologijos. Įmonės parodys, kaip toli jau pažengė skaitmeninimas – nuo robotų iki automatizuotų mašinų.

Kita svarbi tema – tvari gamyba. Atsižvelgdama į didėjančią aplinkai nekenksmingų produktų paklausą, LIGNA vis daugiau dėmesio skiria žiediniam vertės kūrimui ir išteklių tausojimui. Įmonės pristatys naujausius gamybos procesų optimizavimo ir efektyvius medienos, kaip tvarios žaliavos, naudojimo būdus.

Trečioji kryptis – medienos medžiagos – pabrėžia didėjantį medienos, kaip tvaraus statybos ir medžiagų sprendimo, potencialą, ypač besivystančiose šalyse. LIGNA 2025 pristatys naujas technologijas ir inovacijas medienos apdirbimo srityje, kurios dar labiau sustiprins pasaulinę rinką.

Visa informacija www.ligna.de/en.

Inga Laurušonė

Pelningi Norvegijos miškų ūkio metai

2024-ieji metai Norvegijos miškų ūkiui buvo pelningi kaip niekad: medienos parduota už 680 mln. eurų, 33 % daugiau negu 2023 m. Miškų savininkai pardavė pramonei 11,997 mln. kub. m medienos – 336 tūkst. kub. m daugiau negu rekordiniais 2022 m. Tai aiškinama išaugusia medienos paklausa ir kainomis, taip pat geromis darbų sąlygomis šią žiemą. Medienos poreikis išaugo dėl vabalo žievėgraužio invazijos Š. Amerikoje ir Europoje padarinių, taip pat sustabdžius importą iš Rusijos. Tuo metu pramonė Norvegijoje ir kitur išplėtė gamybą ir pareikalavo didesnių kiekių medienos.

Medinės architektūros galimybės

Naujojoje Zelandijoje, netoli Naujojo Plimuto (New Plymouth) uostamiesčio pastatyta mokykla apdovanota Timber Design Award prizu. Ji ne tik keičia požiūrį į edukacijos normas, bet ir atskleidžia naujas medinės architektūros bei statybos galimybes. 60 ha plote, kur tebuvo ganyklos pašiūrė arkliams, nuo 2018 m. pastatyta grupė pastatų, suręstų beveik vien iš medienos, juose nėra stačiakampėmis plokštumomis apribotų erdvių. Pati aplinka formuoja kitonišką mokinių pasaulėjautą.   

Baltasis kiškis – metų žvėrelis Vokietijoje

Vokietijos 2025 metų žvėreliu paskelbtas baltasis kiškis Lepus timidus varronis – labai reta, tik Bavarijos Alpėse, daugiau kaip 1,3 km aukštyje gyvenanti rūšis. Žvėrelis prisitaikęs gyventi šaltyje ir sniege: kailis tankus, kojos, ausys trumpokos, o pėdos plaukuotos ir plačios. Bet žiemoms trumpėjant kiškio vasaros kailis tampa baltas dar nepasnigus ir lieka baltas sniegui greitai nutirpus, tad gyvūnėlį lengvai pastebi grobuonys – lapės ir ereliai. Kita grėsmė – gausėjančios kalnų slidinėjimo trasos.

Medis vėjo jėgainėje

Pradėjo veikti pirmoji pasaulyje vėjo jėgainė, kurios 150 m bendro (su sparnais) aukščio bokštas ne plieninis, o medinis, iš klijuotų sluoksnių. Jos galia tokia pat, kaip panašaus dydžio plieninės – 2 MW, pakankama aprūpinti energija 1000 namų ūkių. Bokštas sustatomas iš 7 sujungtų cilindrų, kiekvienas jų – iš 4 segmentų, šių iš viso 28, tad į vietą atvežti bokštą nesudėtinga. Lyginant su plieniniais, jis tarnaus tiek pat – 25–30 metų, bet turi ir pranašumų: lengvesnis, paslankesnis, atitarnavęs gali būti panaudotas kitur statyboms arba kurui, be to, daug pigesnis. Taigi firmos Modvion naujovė atveria naują perspektyvą energetikoje.

Nuotraukoje – Modvion bokšto statyba

Kankorėžių derlius Latvijoje

Latvijos valstybinė miškų bendrovė „Latvijas valsts meži“ eglių sėklų plantacijose renka pernykštį kankorėžių derlių ir doroja aižyklose. Eglių sėklos paprastai renkamos nuo spalio iki kovo mėn., jų uždera ne kasmet. Šiemet planuojama surinkti apie 560 hektolitrų kankorėžių, iš jų tikimasi gauti apie 300 kg aukščiausios kokybės sėklų. Apie 80 % viso reikiamo sėklų kiekio bus paruošta rytinėje ir vidurio Latvijoje, nes vakarinėje zonoje surinktos sėklos tinkamiausios tik šios zonos miškų atnaujinimui. 

Nuotraukoje – meistras Ivaras Kalejas dirba nuo 1895 m. veikiančioje aižykloje Vijcieme

Atšauktas draudimas

Škotijos vyriausybė atšaukė nuo balandžio 1 d. turėjusį įsigalioti draudimą naujuose ir atnaujintuose namuose šildymui naudoti tiesiogiai deginamą kurą – malkas, dujas ar naftos produktus. Pagal New Build Heat Standard reikalavimus, šildymui galėtų būti naudojamos tik oro neteršiančios sistemos, kaip kad šilumos siurbliai, saulės šilumos kaupyklės, elektra ir pan. Tokiems reikalavimams ypač priešinosi salų ir kaimo vietovių gyventojai, tad ir naujus namus leidžiama šildyti malkomis, bet dujų ir naftos draudimas išlieka.

Švytintis augalas

JAV mokslininkas dr. Kytas Vudas (Keith Wood) su bendradarbiais išvedė naktimis švytinčių petunijų rūšį. Dieną ši darželių ir balkonų gėlė niekuo nėra ypatinga, bet joje yra įdiegtas tamsoje švytinčio grybo Neonothopanus nambi genas. Naktį augalas skeidžia ramią, žmogui miego netrikdančią šviesą. Petunija JAV plačiai paplitusi, ji nėra vietinė, bet nelaikoma invazine, maža pavojaus, kad pakeistas genas paplis vietiniuose augaluose. Bet prireikė 10 metų, kol JAV institucijos pripažino išradimą leistinu. 

Didėjantis miškų plotas Vengrijoje

Pasak Vengrijos dienraščio Magyar Nemzet, per pastaruosius 100 metų miškų plotas šalyje padvigubėjo. Dabar vyriausybė siekia iki 2030 m. miškų plotą padidinti nuo 2 mln. iki 2,5 mln. ha. Vykdoma ir gyvenviečių apželdinimo programa, ketvirtojoje jos fazėje Žemės ūkio ministerija teikia paramą apželdinant mažiau nei 10 000 gyventojų turinčius miestelius, juose iki metų pabaigos planuojama pasodinti 56 000 medelių.