Voratinkliai – gyvajai gamtai tirti
Australijos Perto universiteto mokslininkai panaudojo pigų ir nepastebimą būdą gyvajai aplinkai tirti – būtent aptikti įvairių gyvūnų rūšių DNR pėdsakus voratinkliuose. Šie tarnauja kaip pasyvūs oro filtrai, pagaunatys aplinkoje plevenčias DNR molekules. Bandymų metu rasta 11 žinduolių, 13 paukščių rūšių, taip pat varliagyvių ir driežų pėdsakų. Aptikta ir rudųjų lapių, naminių pelių bei juodųjų žiurkių ženklų – šie gyvūnai Australijoje yra invaziniai.
Kritikuoja vykdomą miškų politiką
Škotijos nacionalinė akademija kritikuoja šalies vyriausybės ir medienos pramonės susivienijimo „Confor“ vykdomą miškų politiką. Mokslininkai savo pranešime tvirtina, jog teiginys, esą spygliuočiai iki brandos sukaupia net 4 kartus daugiau CO2 negu lėčiau augantys lapuočiai, yra klaidingas. Per paskutinį dešimtmetį vyriausybė miškininkystei subsidijuoti skyrė daugiau nei 390 mln. svarų sterlingų, iš jų 80 % išleisti spygliuočių plantacijoms ir medienos ruošai. Taigi, užuot palaikius ilgaamžius vietinius miškus – klimato ir biologinės įvairovės gėrį, didelė dalis subsidijų tenka medienos pramonei. O tai – ir neteisinga, ir kenksminga.
Nuotraukoje – Royal Society rūmai
Viduržemio šalys – „Pasaulio atkūrimo flagmanai“
Viduržemio šalys Libanas, Marokas, Tunisas ir Turkija, įvertinus jų indėlį įgyvendinant JT paskelbto ekosistemų atgaivinimo dešimtmečio tikslus, pripažintos vienu iš septynių „Pasaulio atkūrimo flagmanų“. Šiame regione nuo 2017 m. atkurta apie 2 mln. ha sunykusių miškų. Pagal 2017 m. Agadiro susitarimą, regione iki 2030 m. numatyta atkurti iš viso 8 mln. ha miškų. Dar šešis „Pasaulio atkūrimo flagmano“ titulus šiemet pelnė būrys Afrikos, Lotynų Amerikos ir Pietryčių Azijos šalių.
Nuotraukoje – Miško atkūrimo pradžia – medžių daigyne
Klimato kaita silpnina medžius
Prancūzijos vyriausybė susirūpinusi klimato kaitos padariniais šalies miškams. Vis dažnėjantys karštų, sausų orų epizodai susilpnino medžius. Esant tokiai tendencijai apie 30 % miško medžių rūšių išnyks iki 2050 m. Regeneracija reikalinga daugiau nei milijone ha miškų. Jau dabar Luaros departamente, Tygy miškuose, atliekami bandymai – vietoj čia įprastų ąžuolų Quercus petraea sodinti sausrai atsparesnius Quercus pubescens, kedrus. Nedelsiant būtini atlikti darbai kainuos milijonus, todėl siūloma, kad jų kainą turi dalintis vyriausybė ir privatūs savininkai, kurių yra apie 3,5 mln. ir jiems priklauso 70 % šalies miškų žemės.
Nuotraukoje – Ąžuolynas Luaros regione
Medinės architektūros konkursai
Švedijos lentpjūvystės ir medienos pramonės susivienijimas Svenskt Trä, be kitų gamybinės ir mokslinės veiklos sričių, nuo 1967 m. rengia žymiausius Švedijoje medinės architektūros konkursus. Juose vertinami jau įgyvendinti projektai – pastatai, tiltai ir kt., įrodantys medžio vertę dabarties architektūroje. Pastaraisiais dešimtmečiais konkursai vyksta kas 4 metai. Paskutinysis – 14-asis – jau pasibaigęs, šiemet bus paskelbtas jo laimėtojas.
Naujas medžių dangos vertinimas
Kopenhagos universiteto mokslininkai, panaudodami kosminį žemės paviršiaus atvaizdą ir dirbtinį intelektą, sukūrė algoritmą, galintį tiksliau nei ikišiolinėse miškų inventorizacijose įvertinti medžių dangą žemės paviršiuje. Pasirodo, Europoje už miškų ribų žemę dengia dar 15 mln. ha sąlyginai užimančių medžių miestuose, vasarvietėse ir pan., jų biomasė – milijardas tonų. Didžiausias į miškų statistiką neįeinančios medžių dangos santykinis plotas yra Nyderlanduose (beveik 20 % medynų ploto), taip pat Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Danijoje, o miškingose šalyse ji nežymi (Suomijoje 1 %).
Nuotraukoje – Kopenhagos universitetas, įkurtas 1479 m.
Kompensacijos už ūkininkavimo suvaržymus
Švedijos aukščiausiojo teismo sprendimu valstybė miško savininkams už ūkininkavimo suvaržymus turi mokėti kompensacijas. Bylos nagrinėjimas užtruko penketą metų. Švedijos ūkininkų sąjungos (LRF) vertinimu, pagal šį sprendimą valstybė per artimiausius metus miško savininkams turės sumokėti kelis šimtus milijardų kronų (dešimtis mlrd. EUR) kompensacijų, jeigu toliau taikys dabar galiojančias rūšių išsaugojimo prievoles. Esą šis sprendimas ypač pagerins smulkiųjų ūkininkų būklę.
Nuotraukoje – Švedijos Aukščiausiojo teismo rūmai
Interaktyvi kampanija miško lankytojams
Austrijos valstybinių miškų bendrovė (Öbf) pradėjo interaktyvią kampaniją miško lankytojams geriau supažindinti su lankymosi miškuose etika. Viktorinoje #waldfairliebt miško lankytojai žodžių žaidimo forma gali pagilinti savo žinias tokiomis temomis, kaip laužas, stovyklavimas, šiukšlės, sportavimas, elgesys keliuose ir takeliuose, pavadėlio klausimai iškylaujant su šunimi ir kt. „Miške esame gamtos svečiai ir taip turime elgtis“, pristatydamas naują kampaniją pabrėžė šalies miškų žinybos vadovas Georgas Schöpplis.
Problemos su meškų populiacija
Italijoje nuo pavasario nerimsta ginčai, kaip tvarkytis su meškų populiacija šiaurinėje Trentino provincijoje, kur meška kalnuose sudraskė besitreniruojantį sportininką. Šalies aplinkos ministro G. P. Fratino nuomone, pusė iš šimto Trentine esančių meškų turi būti iškeldinta į kitus regionus, net į kaimyninę Austriją, užuot tik nušovus „probleminę“ mešką. Atkuriant meškų populiaciją, buvo numatyta, jog Trentine gyvens apie 50 meškų, dabar jų ten dvigubai daugiau. Diskusijose prisiminta, jog minimoji meška žudikė, kodiniu vardu JJ4, turėjo tikrą brolį Bruno (kodas JJ1). Šis 2006 m. atsibastė iš Austrijos į Bavariją (VFR), ten apie mėnesį plėšė bičių avilius, vištides, draskė avis ir ožkas, kol buvo nušautas.
