Lietuvoje diegiamas mokslinis komunizmas, jo nauja, mutavusi atmaina

Prof. Gediminas Merkys / 2021-02-18

Absurdas yra kaltinti naują genocido centro (LGGRTC) vadovybę, siekiant „politizuoti tyrimus“.

Juk genocidas, rezistencija patys savaime buvo grynai politinės prigimties istoriniai įvykiai. O gal rasis naudingas idiotas, kuris sakys, kad visa tai kilo dėl technogeninės katastrofos? Gal politika čia visai ne prie ko? Deja, ne apie biologinę kovą kalbame, ne apie tai, kaip invazinis augalas – Sosnovskio barštis – Lietuvoje įsitvirtino, senąsias vietines rūšis išstūminėti ir naikinti pradėjo...

Naujienos

Uosių atsparumo tyrimai

2021-02-03

Europoje jau daug metų dėl grybinės ligos džiūsta uosynai. Anglijos Ekseterio ir Voriko (Warwick) universitetų mokslininkai tyrė šių medžių atsparumo ar pažeidžiamumo priežastis. Buvo žinoma, kad uosių lapuose, ūgliuose esantys kartūs glikozidai iridoidai atbaido žolėdžius žvėris, bet tyrimai Danijoje parodė, kad pavieniai medžiai, sukaupiantys itin daug iridoidų, žymiai mažiau atsparūs grybiniam užkratui. Vadinasi, selekcijos keliu galima veisti atsparesnes uosių populiacijas. Bet va kitas lazdos galas: mažai iridoidų turintys lapai – palanki aplinka azijinio uosių kenkėjo Agrilus planipennis antplūdžiui iš Rrytų, jau pasiekusiam Rusiją, Ukrainą.

Politikos varpinė

Lietuvoje diegiamas mokslinis komunizmas, jo nauja, mutavusi atmaina

Absurdas yra kaltinti naują genocido centro (LGGRTC) vadovybę, siekiant „politizuoti tyrimus“.

Politikos varpinė

Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas Kreipimasis

Neleiskime ištrinti Vasario 16-osios iš Tautos atminties!

Pusę amžiaus sovietinių okupantų propaganda lietuviams kalė į galvas – 1918 metų vasario 16 dieną paskelbta nepriklausoma Lietuvos valstybė yra neteisėtas buržuazinių nacionalistų kūrinys. Istorinė ir geopolitinė klaida. Lietuvių tauta turėjo išnykti, o ne atgimti XIX a. pabaigoje. Jos atgimimas ir savos valstybės sukūrimas buvo nesusipratimas. Vasario 16–oji buvo trinama iš mūsų atminties visais būdais: buvo tyčiojamasi iš pačios lietuvių tautinės valstybės idėjos, juodinami ir šmeižiami iškiliausi jos kūrėjai, smerkiamos Nepriklausomybės kovos ir drąsieji savanoriai, menkinami ir karikatūrinami savo valstybę išsikovojusios Tautos pasiekti laimėjimai. Ir vis dėlto ta diena gyveno lietuvių protuose ir širdyse, kasmet matomiausiose vietose vis suplevesuodavo rizikavusių ilgais kalėjimo metais drąsuolių keliama Lietuvos valstybę primenanti Trispalvė. Sovietiniai okupantai trypė ir trynė Vasario 16-osios atmintį atvirai ir šiurkščiai – draudė minėti tą dieną ir negailestingai persekiojo ir baudė ją išdrįstančius švęsti Lietuvos patriotus.

Miškas ir mes

Pats laikas

Šiemet Trys Karaliai žmonijai atnešė prastą žinią – Amerikoje mirė žodžio laisvė ir tikroji demokratija. Po sausio 6 d. JAV Kapitolijaus šturmo, kuriame, garsiojo prokuroro ir buvusio Niujorko mero Rudulfo Džiulijanio teigimu, rusiškų komandų fone po prezidento Donaldo Trampo šalininkų vėliavomis pagrindinį riaušininkų vaidmenį suvaidino kairuoliškos teroristinės organizacijos ANTIFA nariai.

Miškas ir mes

Lietuvai svarbiau, ne kas, o koks jos miškų šeimininkas

Valstybiniai ir  privatūs miškai – vienodai tausotinas nacionalinis turtas

Politikos varpinė

Laplaso demonas

JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija

Politikos varpinė

Prisiekiu ginti

„Prisiekiu ginti Lietuvos teritorinį vientisumą...“ girdėjome iš priesaiką priimančio Prezidento lūpų, tą girdėjome iš priesaiką priimančių Seimo narių lūpų, tačiau kai per televiziją šnekėjo kandidatai į ministrus, jų programinės nuostatos rodė, kad jie pasiruošę ne tik šį, bet ir kitus Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką grindžiamus principus pažeisti.

Politikos varpinė

Vytautas Radžvilas: E. Dobrovolska – tobula ministrė

Dobrovolskos kandidatūros į Teisingumo ministrės pateikimas yra tik dar vienas Lietuvoje vykstančio ideologinio lūžio požymis. Jeigu ji bus paskirta, tai reikš, kad Lietuvos vyriausybėje atsiranda pirmoji ne ministrė, bet komisarė. Tai nėra žodžių žaismas.

Redakcijos skiltis

Tikimės

Šiųmečius rinkimus į Lietuvos Seimą laimėjo liberalių pažiūrų politikai, nors šalyje dar ne taip seniai buvo tik 12 nuošimčių tokios pasaulėžiūros rinkėjų. Šįkart tokių balsuotojų buvo kiek daugiau negu 15 procentų. Bet to užteko, kad dvi pačios svarbiausios valdžios šakos atitektų liberalams. Gal kas norės paprieštarauti, kad rinkimus laimėjo ne liberalai, o konservatoriai. Bet tai tik formalus prieštaravimas.

Miškas ir mes

Kur džiugesys?

Kažkaip nesimato, nesigirdi ir nesijaučia didelės euforijos po rinkimų. Gal tik Laisvės partijos armonaitės linkusios taškytis pergalės purslais. Bet čia daugiau lemia toks būdas pranešti pasauliui apie bet kokį ryškesnį stiprėjimo krypties pokytį savo kelyje. O šiaip – visuotinis santūrumas ir pagrindinių laimėtojų bei pralaimėtojų stovyklose.

Redakcijos skiltis

Pagaliau

Jau visai čia pat. Vos kelios dienos beliko, ir vėl turėsime galimybę esmingai rinktis. Tai labai svarbu. Nors apžvalgininkai vienu balsu teigia, kad didelių stebuklų tikėtis neverta, bet tos galimybės reikšmė vis viena nesumažėja. Taip, stebuklo tikrai nebus, nes jis įvyko 1990 metų kovo 11-ąją, tiksliau, tądien buvo apiformintas, o pradėtas puoselėti nuo 1988 metų birželio 3-osios, kuomet užgimė Lietuvos Sąjūdis.

Miškas ir mes

Kryžkalnyje – atidengiamas memorialas Lietuvos partizanamas

„Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.

Miškas ir mes

Prarastas laikas

Ne vienas ekspertas ir ne vieną kartą yra patvirtinęs akivaizdžią tiesą: silpniausia dabartinės Lietuvos vieta – valstybės valdymas. Tai, kuo galime pasidžiaugti šalyje pirmiausia, yra privačios iniciatyvos, pastangų ir gebėjimų rezultatas. O dažnu atveju, prieš tai dar ir įveikus vienokias ar kitokias valstybės institucijų sukurtas kliūtis bei abejingumą. Ne išimtis buvo ir pastarieji ketveri metai. Pradėta skambiais pažadais apie geriausius profesionalus Vyriausybėje ir proveržį valstybės valdymo srityje.

Miškas ir mes

Karantino sūpuoklėse

Kol Vilniaus meras žaidžia smėlio dėžėje, kažkodėl įrengtoje pagrindinėje valstybės aikštėje, toliau tęsiasi keista istorija dėl šalies nacionalinio stadiono statybų. Jau dešimt metų kaip tęsiasi. Bet galo dar nematyti. Tebevyksta teisminiai ginčai – kas, ką ir už kiek gali padaryti. Pirminė nacionalinio stadiono sąmata buvo 80 mln. eurų. Šiuo metu ji jau yra beveik dvigubai didesnė.

Redakcijos skiltis

Po medžiu

Štai ir apsisuko pirmasis Gitano Nausėdos ratas Prezidentūroje. Greitai užsivėrė metai, bet tikro šalies lyderio ir valstybės vadovo kaip ir nematėme. Girdėjome drungnus, politkorektiškus pasisakymus ir vertinimus įvairiais mūsų bendro gyvenimo klausimais, bet lyderystės, išmintingo ir kryptingo veiksmo nematėme. Todėl lyderystę lengvai perėmė šalies Ministras Pirmininkas, palaikomas Seimo daugumos. 

Redakcijos skiltis

Robotėjimas

X Æ A-12. Tai ne kokios nors elektroninės naudmenos ar kokios prekės arba gaminio kodas. O elektroninės muzikos atlikėjos Grimes ir garsaus JAV verslininko Elono Musko pirmagimio sūnaus vardas. Ir nors kiekvienas to vardo ženklas turi savo prasmes ar tiesiogines sąsajas realiame gyvenime, ką galima pasakyti apie tokio vardo turėtoją?

Miškas ir mes

Internetinės programos darbui miške

MSK „Miško žemė“ kolegoms miškininkams siūlo informaciją, kaip kai kuriuos darbus atlikti  nuotoliniu būdu. Tokias galimybes suteikia debesų kompiuterijos panaudojimas miškininkystės versle. Planuojant bei skirstant darbus, miško savininkui gali pasitarnauti skaitmeninės technologijos. Senai pamiršome popierinius žemėlapius keliaudami automobiliu. Dabar ir elektroniniai medynų planai, perkelti į mobilius prietaisus, padės surasti reikiamus objektus, sklypų ribas miškuose, leis lengvai pasidalinti nuorodomis su kolega ar rangovu. Android telefone aplikacija nemokama. 

Miškas ir mes

(Iš)bandymas

Gal pastebėjote, kad miestų parkuose ir aplinkiniuose miškeliuose staiga padaugėjo bėgiojančiųjų. Tai netikėtas šalutinis koronaviruso poveikis. Nuo „senųjų“ bėgikų naujieji skiriasi ne tik stilinga apranga bei savo fizinės būklės sekimo įrankiais, kurie kas akimirką jiems praneša: jau tiek nubėgta, tiek kalorijų sudeginta, toks mano greitis, dar tiek liko… Treniruoklį iškeitus į vingiuotą takelį, įprotis fiksuoti kiekvieną savo žingsnį bei juo viešai dalintis su kitais išlieka.

Savas Miškas

Atsakinga miškininkystė – išeitis miško šeimininkui

Dažnas sąmoningas miško savininkas nekerta savo miško vien todėl, kad nenori sunaikinti savo turto, savo miško ekosistemos. Šiandien paplitęs, ypač intensyvus miško naudojimas daug kam yra nepatrauklus. Nuovokus ūkininkas supranta, jog nukirtus savo mišką plynai, teks įsivelti į ilgą želdinių atkūrimo ir priežiūros maratoną. Ką daryti?

Miškas ir mes

NMA kviečia kreiptis dėl paramos miškui įveisti

Nuo kovo 2 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai pirmasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais.

Savas Miškas

Pavasario dvelksmas

Laukiantiems pavasario pirmiausiai teks atsakyti į klausimą: ar tikrai buvo šiemet žiema? Besniegės žiemos pajūryje – įprastas dalykas, bet Ignalinos krašte nepamenu žiemos, kad sniegas būtų laikęsis trumpiau negu mėnesį. Šįmet panašu, kad taip bus. Akivaizdu, kad gamtoje vyksta ženklūs pokyčiai. Ir kad dalis tų pokyčių mums tikrai nepatiks.