
![]() Dr. Algis Gaižutis, Darius Dubrava / 2025-04-04 Visas miškų ūkio sektorius buvo šokiruotas, kai vasario pabaigoje Aplinkos ministerija paskelbė jos rengiamą Vyriausybės pasiūlymų projektą, kuriame plačiu mostu siekia Miškų įstatyme įtvirtinti naujus didelio masto draudimus ūkininkavimui miškuose. Ypač skaudžiai šie „žaliosiomis ambicijomis“ grįsti sumanymai gali paliesti miškų savininkus, kurių miškai yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kai kuriose kitose saugomose teritorijose (pvz., Europos Bendrijos svarbos buveinėse) bei 1 km atstumu nuo miestų. |
||
|
Naujienos Tarptautinei parodai LIGNA – 50 2025-04-10
2025 m. gegužės 26–30 d. LIGNA paroda vėl atvers duris Hanoveryje, Vokietijoje, ir švęs savo 50-metį. Daugiau nei 114 000 kvadratinių metrų ploto mugė, kurioje dalyvauja daugiau nei 1 300 įmonių iš viso pasaulio, išlieka vienu svarbiausių tarptautinių medienos pramonės renginių. Nuo pat savo premjeros 1975 m. LIGNA tapo nepakeičiama inovacijų, tinklaveikos ir technologinės pažangos platforma. Istorija: miškininkystės ir medžio apdirbimo pramonės lyderė Pirmoji LIGNA buvo surengta 1975 m. kaip nepriklausoma „Tarptautinė medžio apdirbimo pramonės mašinų ir įrangos paroda“. Parodoje dalyvavo 720 įmonių, iš kurių 50 proc. buvo iš užsienio, todėl jau tada buvo padėti tarptautinės sėkmės pamatai. Nuo to laiko LIGNA nuolat plėtėsi tiek savo dydžiu, tiek svarba pramonei. Pastaraisiais metais paroda ypač daug dėmesio skyrė skaitmeninimui ir tvarumui. Pagrindinis dėmesys – skaitmeninimui, tvarumui ir medžiagoms LIGNA 2025 daugiausia dėmesio skirs trims pagrindinėms temoms: skaitmeninimui, tvariai gamybai ir medienos medžiagoms. Šios pagrindinės temos atspindi dabartinius pokyčius medienos perdirbimo pramonėje. Parodos pagrindą sudarys skaitmeniniai gamybos procesai („Pramonė 4.0“) ir išmaniosios technologijos. Įmonės parodys, kaip toli jau pažengė skaitmeninimas – nuo robotų iki automatizuotų mašinų. Kita svarbi tema – tvari gamyba. Atsižvelgdama į didėjančią aplinkai nekenksmingų produktų paklausą, LIGNA vis daugiau dėmesio skiria žiediniam vertės kūrimui ir išteklių tausojimui. Įmonės pristatys naujausius gamybos procesų optimizavimo ir efektyvius medienos, kaip tvarios žaliavos, naudojimo būdus. Trečioji kryptis – medienos medžiagos – pabrėžia didėjantį medienos, kaip tvaraus statybos ir medžiagų sprendimo, potencialą, ypač besivystančiose šalyse. LIGNA 2025 pristatys naujas technologijas ir inovacijas medienos apdirbimo srityje, kurios dar labiau sustiprins pasaulinę rinką. Visa informacija www.ligna.de/en. Inga Laurušonė |
|
Savas MiškasPrilygsta turto nusavinimuiVisas miškų ūkio sektorius buvo šokiruotas, kai vasario pabaigoje Aplinkos ministerija paskelbė jos rengiamą Vyriausybės pasiūlymų projektą, kuriame plačiu mostu siekia Miškų įstatyme įtvirtinti naujus didelio masto draudimus ūkininkavimui miškuose. Ypač skaudžiai šie „žaliosiomis ambicijomis“ grįsti sumanymai gali paliesti miškų savininkus, kurių miškai yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ir kai kuriose kitose saugomose teritorijose (pvz., Europos Bendrijos svarbos buveinėse) bei 1 km atstumu nuo miestų. Politikos varpinėDėl genderizmo užkardymoJAV pavyzdžiu raginama atsisakyti pražūtingos ir brangiai kainuojančios marksistinės genderizmo ideologijos, o sutaupytas lėšas skirti šalies nacionaliniam saugumui stiprinti. Miškas ir mesMiškai – mūsų veidrodisMiškai – mūsų laikmečio ir mūsų pačių atspindys: kokie mes, tokie ir mūsų miškai. Miškai labai panašūs į žmones – kaip ir mums vaikystėje, jiems turi būti sudarytos sąlygos atsirasti ir augti, jie turi būti prižiūrimi ir saugomi, jaunuolynai – ugdomi, kol subręsta. Miškas ir mesMiškų svarba neabejotinaDaugiau kaip trečdalį Lietuvos ploto užima miškai. Žalioji aplinka ne tik puošia mūsų kraštovaizdį, bet ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kovojant su vienu didžiausių šių laikų iššūkių – klimato kaita. Ir ne tik: miškuose klestintys augalai, grybai, vabzdžiai, paukščiai, žvėrys, samanos ir kerpės yra milžiniškas potencialas įvairiausioms žmogaus reikmėms – nuo natūralių fermentų iki medikamentų gamybos. Be to, miškai vis dažniau naudojami laisvalaikiui, poilsiui ar žmonių sveikatinimui. Tad ir pasirūpinti jų apsauga turime kiekvienas. O ar rūpinamės? Miškas ir mesMiškų įstatymas – subjektyvus požiūris į jo tobulinimąLietuviško Miškų įstatymo reikšmingi pradmenys yra XVI a. išleistuose Lietuvos Statutuose ir Knyšino karališkuose girininkų nuostatuose. Pastarieji priimti ir įsigalioję dar prieš Liublino uniją, 1567 m. Kai kurie istorikai juos įvardija pirmuoju LDK miškų įstatymu. Tuo galime didžiuotis. Pokyčių verpetuose
|