Dar ne paskutinioji

Albertas Žostautas / 2013-02-21 /

Manau, nesuklysiu parašęs, kad per visus dvidešimt dvejus atkurtos laivės metus savo valstybės valdymą ir jos institucijas kūrėme bei tobulinome labai prieštaringai, kartais chaotiškai, klampiai ir net vangiai. Ar ne taip? 

Kad ir kaip vertintume, turime pripažinti, jog ligšiolinis rezultatas mizeriškas: šalies valdymas ir valstybės institucijų darbo efektyvumas – vienas silpniausių XXI amžiaus pradžios Lietuvos segmentų. Beje, reikalaujantis greito ir esminio tobulinimo. Šituo atžvilgiu stipriai atsiliekame nuo Estijos ir akivaizdžiai pralaimime kitoms Rytų bei Vidurio Europos šalims. Todėl kai dabar viešiname savo neblogus makroekonominius rodiklius ir ekonomikos augimo tempus, būtų teisinga pridėti, jog, nepaisydama labai neefektyvaus šalies viešojo sektoriaus, mūsų privati iniciatyva sugebėjo ne tik įveikti visas savos valstybės sudarytas kliūtis, bet ir pasiekti neblogų rezultatų. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Juk vien tik neseniai pasitraukęs aplinkos apsaugos ministras sugebėjo ministerijoje išsėdėti ketverius metus ir pagarsėti tik viešųjų pirkimų skandalais, sužlugdyta daugiabučių renovacija, prarasta tarptautine prekyba taršos leidimais bei kitais „pasiekimais“, o atliktų reikšmingesnių darbų eksministro kraityje kaip ir nerasta. Bet kažkodėl toks buvusio Vyriausybės nario darbas tiko ir buvusiam ministrui pirmininkui, ir patiems aukščiausiems šalies vadovams, antraip nebūtų jo laikę Vyriausybėje visą kadenciją. Ir jau atrodo tarsi stebuklas, kai visai neseniai pradėjęs darbą naujasis aplinkos ministras per labai trumpą laiką ėmėsi ryžtingai keisti tvarką dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo, dėl daugiabučių renovavimo, dėl namų energetinių sertifikatų išdavimo bei kitų dalykų. Tiesą sakant, tai joks stebuklas, o tik ryžtingas ir išmintingas savo pareigų atlikimas. Pasirodo, dar gebame tai daryti. Taigi, su palengvėjimu galime tarti, kad po Lietuvos dangumi dar neatėjo paskutinioji.

Tiesa, dėl mūsų gyvasties dar laukia ne vienas nelengvas mūšis. Na, kad ir medžio Lietuvoje. Po kelerių metų trypčiojimo vietoje praėjusią vasarą pagaliau buvo priimta įstatymo pataisa, leidusi nuo šių metų sausio 1 d. specialiajam transportui gabenti medieną šalies keliais neviršijant 48 tonų bendro svorio. Deja, įstatymas neveikia ir vasariui prasidėjus, nes Susisiekimo ministerija nenustatė tvarkos, kaip reikėtų tai įgyvendinti. Ne tik kad nenustatė, bet lyg niekur nieko siunčia raštus, kuriuose teigia: „Susisiekimo ministerija, vykdydama šį pavedimą, analizuoja galimus sprendinius ir, surinkusi visą informaciją, pateiks išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri priims sprendimą“ <...>, bet „prieš priimant galutinį sprendimą, būtina pasverti visus „už“ ir „prieš“. Taigi, vėl ir vėl „sverti“. Užuot padėję savo šalies bendrovėms dirbti efektyviau, atlaikyti aštrią tarptautinę konkurenciją bei tausoti gamtos išteklius ir mažiau teršti pačią gamtą, ministerijos valdininkai vėl siūlo pilstyti iš tuščio į kiaurą ir toliau trypčioti vietoje. Žinoma, dėl to ne vieną norintį sąžiningai dirbti medienos pervežimų srityje gali apimti neviltis, bet vis dėlto geriau nenuleisti rankų ir daryti bent tai, ką galima padaryti. Kad priartintume tuos geresnius laikus, kai valstybės institucijos, aiškiai suprasdamos savo darbo paskirtį ir prasmę, padės kurti bei stiprinti valstybę, o ne trumparegiškai temps ją atgal. Tuomet Vytautui Landsbergiui nereikės gąsdinti valstybės piliečių, kad „padėtis labai bloga ir Lietuvai gresia valstybingumo praradimas“.

Plačiau apie Susisiekimo ministerijos „naudingus darbus“ vasario mėnesį rašome straipsnyje „Nauji metai, nauja valdžia, o lapai seni“. Šiame numeryje kalbiname ir naująjį aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį. Jis apžvelgia šalies miškininkystės padėtį ir regi geras tarptautinės miškininkystės parodos „Baltijos miškai 2013“ perspektyvas. Vasario „Miškuose“ įdėmiau žvelgiame ir į Gamtos tyrimų centrą bei jo atliekamus darbus, kaip paprastai neužmirštame ir privačių miškų savininkų, kitų leidinio skaitytojų bei pradedame naują teminę skiltį „Darbų medis“, kurioje bus pristatomi pagrindiniai darbai įveisiant ir prižiūrint šalies miškus.