Elektromobiliai Lietuvoje

Akvilė Makaravičiūtė / 2014-12-03 /

Šiandien, kai viena aktualiausių globalinių problemų yra užterštumas (o, kaip žinia, įprastų dyzelinu, benzinu ar dujomis varomų automobilių išskiriamos kenksmingos medžiagos sudaro daugiau nei pusę atmosferos teršalų), alternatyva, padėsianti sukurti švaresnę ateitį – elektromobilis.

Tai netolimos ateities transporto priemonė, kuriai degalines atstoja įkrovimo stotelės. Jų Lietuvoje maždaug 20, ir tai yra didžiųjų šalies miestų valdžios pastangos integruoti ekologišką automobilį į rinką. Kalbintas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas – labai palankiai nusiteikęs elektromobilių atžvilgiu ir neabejoja, jog jiems priklauso ateitis.

Pasitikime ateitį

Kauno r. meras Valerijus Makūnas išmėgino elektromobilį
Kauno r. meras Valerijus Makūnas išmėgino elektromobilį

Kauno rajono meras vienareikšmiškai palaiko elektromobilių idėją, tačiau į šį gana naują reiškinį Lietuvoje žvelgia realiai. „Elektromobilis beveik nekelia triukšmo, neteršia atmosferos ir, kas taip pat labai svarbu, jam nereikia brangiai kainuojančių degalų, tačiau gaminant elektromobilius taip pat naudojamas metalas, plastmasės, aplinkai kenksmingos baterijos. Jeigu akumuliatoriai būtų įkraunami tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių – elektromobilis visiškai neterštų aplinkos. Deja, šiandien didžioji dalis elektros energijos yra išgaunama iš gamtinių dujų, mazuto ar kitokio iškastinio kuro. Vis dėlto, palyginti su vidaus degimo variklio varomais automobiliais, tai labai pažangi transporto priemonė“, – įsitikinęs pašnekovas. Kalbant apie įprasto ir elektra varomo automobilio galimybes, reikia pasakyti, kad pastarųjų gamintojams yra kur tobulėti. Elektromobilių įveikiamas atstumas nėra didelis: dabartinės mašinos, kartą įkrautos, vidutiniškai gali nuvažiuoti tik nuo 100 iki 250 km. Kauno rajono meras užsimena apie išimtį – amerikiečių bendrovės „Tesla“ elektromobilius, kurie rieda daugiau kaip 500 km, tačiau, logiška, jie labai brangūs. Gyvename tokiu laiku, kai naujovės – mūsų kasdienybės dalis. Transporto sritis nėra išimtis, ir nors elektromobiliai nespėjo užvaldyti pasaulio, jau kuriama dar viena nauja alternatyva – automobiliuose naudoti netaršius arba ne tokius taršius degalus. „Gamintojai ieško naujų technologijų ir tokia iniciatyva Europoje šiemet startavo „HyFIVE“ projektas, kurio dalyviai kurs vandenilinius automobilius ir jų degalines. Teigiama, kad tokie automobiliai bus dvigubai taupesni nei įprasti su vidaus degimo varikliais“, – intriguoja meras. 

Elektromobilis dar brangi prekė

Elektromobiliai mūsų gatvėse nėra dažnas reginys. Tokių transporto priemonių Lietuvoje vos kelios dešimtys. Tai rodo, kad lietuviai į šią naujovę žiūri atsargiai. Kodėl? – klausiame. Atrodo, jog šis reikalas, kaip ir daugelis pasaulio problemų, labiausiai atsiremia į pinigus. Anot Kauno rajono mero, pagrindinė elektromobilių nepopuliarumo Lietuvoje priežastis – didelė įrangos kaina, kurios valstybė nesubsidijuoja. O daug kur Europoje yra kitaip – plačiai taikomos subsidijos įsigyjantiems elektromobilius. Elektromobilį perkantis norvegas nemoka registracijos mokesčio, Norvegijoje tokios transporto priemonės savininkui netaikomas pridėtinės vertės mokestis, už stovėjimą mieste taip pat nereikia mokėti, jis gali važiuoti viešojo transporto juostomis. Didžiąją dalį elektromobilio kainos sudaro akumuliatoriai, kurie kasmet sparčiai pinga. Naujas vidutinis elektromobilis kainuoja apie 120 tūkst. litų. Subsidijos elektromobiliams ES svyruoja nuo 3 iki 20 tūkst. litų. Kita problema – Lietuvoje dar nepakankamai išplėtotas įkrovimo stotelių tinklas.


Bandomas elektromobilis ir dviratis su „Rubee“ elektrine pavara

Įkrovimo stotelių daugės

Kauno rajono meras V. Makūnas, kaip valdžios atstovas, prisiima atsakomybę sakydamas, kad atmosferos tarša yra globalinė problema, todėl visuomenė, ypač politikai, turi ieškoti būdų, kaip ją spręsti. Sakoma, jog norint pakeisti pasaulį, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Atrodo, jog šiuo principu vadovaujasi ir Kauno rajono valdžia. Kauno rajono savivaldybė buvo pirmoji Lietuvoje, prie kurios pastato Savanorių prospekte 2011 m. buvo atidaryta europinius standartus atitinkanti elektromobilių įkrovimo stotelė. Meras V. Makūnas patvirtina, jog ji įrengta bendradarbiaujant su elektromobilių entuziastais, traukos sistemas ir įkrovimo stoteles elektromobiliams gaminančios įmonės „Elinta“ vadovais Vytautu ir Laurynu Jokužiais. Džiugu girdėti, jog Kauno LEZ įsikūrusios bendrovės teritorijoje šiemet įrengtos dar 6 naujos vietos, kuriose kraunami ne tik įmonės elektromobiliai – paslauga leista naudotis ir pakeleiviams. Penkiose vietose elektromobilius galima įkrauti vidutiniu greičiu. Šalia jų „Elinta“ įrengė ir bendrovės ABB pagamintą didelės galios įkrovimo prieigą. „Kartu su „Elinta“ ketiname dar labiau plėsti įkrovimo stotelių tinklą Kauno rajone. Pirmiausia jas įrengsime didesniuose miesteliuose: Garliavoje, Ringauduose, Domeikavoje, Raudondvaryje, taip pat Kauno oro uoste“, – pasakojo Kauno rajono meras. Nepaisant to, kad įkrovimo prieigų daugės, V. Makūnas pabrėžė, jog degalinės galės išnykti tik tada, jei bus sukurtos rimtos alternatyvos vidaus degimo varikliui: „Nemanau, kad tai įvyks labai greitai, tačiau tikiu, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje sparčiai daugės elektromobilių. Juk jie taip pat tobulėja ir pamažu pinga, plečiasi jų infrastruktūra.“

Tikimasi Vyriausybės paramos

Kad reikia labiau populiarinti ekologiškas transporto priemones – aišku. Stengdamasi prie šios idėjos prisidėti, Kauno rajono savivaldybė įsigijo nedidelį kelią įveikiantį manevringą ir ekologišką elektromobilį. „Atsižvelgiant į sąnaudas, kurias sunaudojame degalams, manau, kad tai racionalus sprendimas. Neabejoju, kad mūsų Vyriausybės politika taip pat bus nukreipta į ekologiško transporto plėtrą. Skatinti gyventojus pirkti elektromobilius galima mokesčių lengvatomis, kitais ekonominiais svertais. Tokia praktika pasiteisino Norvegijoje, kur elektromobiliai sudaro jau maždaug 10 proc. visų automobilių“, – teigė Kauno rajono meras.

Visai neseniai naują elektromobilį įsigijo ir Vilniaus savivaldybės meras.

Berods, šiuo atveju, kaip ir dažnais kitais, turime atsisukti į savo išrinktuosius aukščiausius valstybės pareigūnus ir tyliai, o jei prireiks – ir labai garsiai, pasakyti: mums reikia lengvatų, skirtų elektromobiliams, nes mes norime švarios ateities!