Rytų ir Vidurio Europa yra ne tik patrauklus regionas Vokietijos investuotojams, bet ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip Vokietijos užsienio prekybos partneris. Po gerokai sumažėjusių ekonominės veiklos rezultatų krizės metais šio regiono šalys vėl yra pakilimo stadijoje. Dauguma Vokietijos investuotojų yra patenkinti savo ūkinės veiklos rezultatais regione. Tokios tad Vokietijos užsienio prekybos rūmų (AHK) atlikto rinkos tyrimo šešiolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių išvados. Apklausoje dalyvavo 943 Vokietijos įmonės.
Vokietijai svarbus regionas
Rytų ir Vidurio Europa, kaip ir Azija, yra viena iš svarbiausių augančių rinkų Vokietijos ekonomikai. 2009 m. Vokietijos užsienio investicijos dešimtyje Europos Sąjungos narių Rytų Europoje sudarė beveik 80 mlrd. eurų (Lietuvoje – 1,25 mlrd. eurų). Tai yra beveik 8 % visų Vokietijos tiesioginių investicijų užsienyje. Rytų Europa vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip tiesioginis Vokietijos prekybos partneris. Praėjusiais metais regionui atiteko daugiau nei 15 % viso Vokietijos eksporto. Taigi šis regionas Vokietijos eksportui yra toks pat svarbus, kaip ir dviejų didžiausių prekybos partnerių – Prancūzijos ir JAV eksporto rinkos, į kurias Vokietijos eksporto apimtys sudaro 16 %.
Krizės pasekmės tebejaučiamos
Po šiek tiek dramatiškų 2009-ųjų beveik visos Vidurio ir Rytų Europos šalys 2010 m. grįžo į pakilimo taką. Didelė parama regionui buvo stipri Vakarų Europos šalių, visų pirma Vokietijos, ekonomika. Daugelio regiono šalių eksportas sparčiai augo.
Vis dėlto vokiečių įmonės dabartinę verslo situaciją Vidurio ir Rytų Europoje vertina santūriai. Beveik kas antra įmonė vis dar mano, kad šiuo metu makroekonominė situacija yra bloga, o situaciją kaip gerą įvertina kas septinta įmonė. Daugiausia teigiamai vertinama padėtis Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje ir Slovakijoje.
Pagrindinė priežastis būtų vidutinis ekonomikos augimo tempas. Iki šiol įmonėms nepavyko padengti praėjusių metų nuostolių, o gamybos bei eksporto apimtys dar nepasiekė ikikrizinio laikotarpio lygio. Kai kurios šalys kovoja ir su įtempta namų ūkių situacija: būtinos taupymo priemonės yra našta gyventojams, toliau mažėja vidaus paklausa bei BVP augimas. Kitose šalyse įmonių nuotaiką veikia rinkimai ir po jų besikeičiančios ekonominės politikos kryptys.
Šiais metais – jau pakilimas
Kad būtų įveikti krizės padariniai, dar prireiks kelerių metų. 38 % Vokietijos įmonių Vidurio ir Rytų Europoje tikisi, kad ekonominė situacija jau šiais metais pagerės. Ypač teigiami ekonominio augimo lūkesčiai vyrauja Baltijos šalyse. Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos įmonės šalių perspektyvą mato taip pat gerą.
Savo veiklos rodiklius įmonės vertina teigiamai. Nepaisant sunkios ekonominės padėties, pernai dauguma respondentų savo apyvartą ir pelną išlaikė to paties lygio ar net padidino. 90 % apklaustųjų įmonių 2011 m. prognozuoja tolesnį verslo rezultatų gerėjimą arba tikisi, kad jų įmonių veikla išliks stabili. Optimistiškiausiai nusiteikusios įmonės Estijoje ir Albanijoje. Bet ir kitose šalyse, pvz., Slovėnijoje, Čekijoje ar Kroatijoje, įmonių rezultatai rodo gerėjimo tendencijas.
„2011 m. Vidurio ir Rytų Europai yra ekonominio pakilimo metai. Vokietijos įmonės, įsikūrusios regione, gyvena viltingomis nuotaikomis. Mus ypač džiugina teigiami trijų Baltijos šalių respondentų atsiliepimai“, – komentuoja Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (DBHK) vykdančioji direktorė Maren Diale-Schellschmidt.
Pritrūks kvalifikuotų darbuotojų?
Neblogi įmonių ketinimai investicijų bei žmonių įdarbinimo klausimu: daugiau nei trečdalis apklaustųjų planuoja didinti investicijas ir darbo vietų skaičių. Apie pusė įmonių išlaikys esamą kapitalą ir darbuotojų skaičių. Taigi Vokietijos investuotojai ženkliai prisideda prie investicijų į šalių ekonomiką ir užimtumo didinimo. Tačiau užimtumo augimą ribos kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Atsigaunant ekonomikai, darbo rinkoje atsiras naujų problemų. Viso regiono šalys vis kritiškiau vertina švietimo sistemą, kuri nepajėgi išspręsti kvalifikuotų darbuotojų parengimo problemos. Ji gali dar labiau išryškėti visiškai atsivėrus Europos Sąjungos darbo rinkai.
Skatinant ekonominį pakilimą turi būti išspręstos ir kitos problemos. Apklaustų įmonių nuomone, šalių ekonominę politiką reikia gerinti. Visose šalyse vis dar jaučiamas nepasitenkinimas kovos su nusikalstamumu ir korupcija veiksmingumu, viešųjų pirkimų skaidrumu bei valstybės valdymo efektyvumu. Kai kuriose šalyse vis dar abejojama ir teisiniu šalies saugumu.
Labiausiai pakilo Lietuvos reitingas
Dauguma Vokietijos investuotojų Rytų ir Vidurio Europoje pripažįsta, kad šis regionas, nepaisant ekonominės politikos ydų, yra patraukli vieta investuoti. 76 % apklaustųjų teigia, kad šiandienos sąlygomis vėl rinktųsi tą pačią vietą investicijoms.
Vokietijos įmonių požiūriu, pati patraukliausia vieta investicijoms Vidurio ir Rytų Europoje yra Čekija. Jau šeštus metus iš eilės ši šalis gauna aukščiausią įvertinimą. Taip pat ir kitose trijose pozicijose niekas nepasikeitė: antroji – Lenkija, toliau – Slovėnija ir Slovakija. Baltijos šalys pagerino savo rezultatus ir grįžta į geresnes ankstesniųjų metų pozicijas. Trijų šalių pastangos stabilizuoti ekonominę padėtį buvo įvertintos taip: 5 vieta – Estija, 6 vieta – Lietuva ir 9 vieta – Latvija. Pažymėtina, jog iš visų regiono šalių Lietuva labiausiai pagerino savo reitingą: iš 10 vietos 2009 ir 2010 m. į 6 vietą 2011 m. Mažiausiai patrauklios investicijoms išlieka Vakarų Balkanų valstybės ir Baltarusija.
Parengta pagal Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (DBHK) informaciją. DBHK vienija beveik 380 Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių ir yra pasaulinio Vokietijos užsienio prekybos rūmų tinklo (AHK) dalis.
