Medienos pramonė kaime – reikšmingas dalykas

Antanas Staponkus, žurnalas “Miškai” / 2011-12-07 /

Kai gerai tvarkomasi, net ir smulkios bendrovės darbuotojams nekyla noras išvykti iš Tėvynės. Sumaniais kaimo verslo įmonių šeimininkais Šiaulių krašte garsėjančios Gruzdžių seniūnijos (Šiaulių rajonas) gamybinėje socialinėje infrastruktūroje puikiai dera stabiliai dirbanti medienos perdirbimo įmonė „Medynas“. Ja patenkinti ir bendrovės darbuotojai bei vietos gyventojai.

Aplinka ir kokybė – geriausias įvaizdis

Buvusiuose apleistuose gyvulininkystės pastatuose prieš šešiolika metų įsikūrusi dabartinė uždaroji akcinė bendrovė „Medynas“ nė iš tolo nebeprimena anuometinio teritorijos vaizdo. Visa nemažo ploto įmonės teritorija asfaltuota, kiemuose – tvarka ir švara, senieji pastatai tviska spalvomis iš išorės ir vidaus, gaminių pardavimo salėje – sandėlyje – nė vienos skiedrelės ar atsitiktinai numesto pagalio.

Nuo savo veiklos pradžios įmonė kryptingai siekė užsirekomenduoti medienos apdailos vidaus ir lauko darbams gamybos srityje, nuolatos modernizuoti, gerinti gaminių kokybę, plėsti asortimentą. Tiesmetriniai miestiečių, kaimo gyvenviečių būstuose reikalingi medienos gaminiai, plataus pasirinkimo, įvairių matmenų, skirtingų medienos rūšių apdailos lentelės, grindjuostės, kampų apvadai, porankiai, kitokie gaminiai tvirtai užėmė savo vietą specializuotuose Šiaulių ir aplinkinių miestų prekybos centruose.

„Medyno“ įmonės ženklu prieš šešerius metus imta žymėti taip pat išskirtinio dizaino neapdirbtų rąstų pirtis ir vasarnamius. Pajutę šių gaminių paklausą, įmonės vadovai organizavo kvalifikuotą šių statinių projektavimo, dizaino konsultavimo tarnybą, ėmėsi teikti tokių statinių montavimo, jų įrengimo, aprūpinimo visais reikiamais aksesuarais (netgi vantomis) paslaugą. Neatsisakoma ir seniau statytų pirčių, vasarnamių rekonstrukcijos, atnaujinimo darbų.

Gruzdžiuose pagaminti medienos ruošiniai pirtims, vasarnamiams, įvairiausios jų interjero detalės tampa vis labiau žinomi Skandinavijos šalyse.

20 darbo vietų

Bendrovė „Medynas“ ir sunkmečiu išsaugojo valstybei dvidešimt darbingų, pastovų uždarbį gaunančių, aukštos kvalifikacijos žmonių, kuriems nekyla noras išvykti iš Tėvynės. „Įmonėje dirba ir dar prašosi priimami žmonės ne tik iš Gruzdžių, bet ir iš aplinkinių miestelių“, – sako bendrovės įkūrėjas ir vadovas Vidmantas Adomaitis.

Mažakalbis, užsispyręs žemaitis po kruopelę puoselėjo ir kūrė konkurencingą smulkiojo verslo įmonę. Nesigarsindamas, savo atkaklumu, idėjomis, gebėjimu žvelgti į priekį.

Kaimo verslo įmonė per mėnesį sunaudoja po 150–200 kietmetrių medienos. Nedidelę dalį medienos ruošinių, daugiausia – ąžuolo, parsigabena iš Rusijos.

„Medienos pardavimo aukcionais, kuriuos skelbia vietinės urėdijos, nelabai galime pasikliauti. Dažnai juose atsiranda, kas pasiūlo didesnę pirkimo kainą. Ši aplinkybė skatina palaikyti deramus santykius su privačių miškų savininkais“, – sako V. Adomaitis.

Pasak jo, apyvartinių lėšų įmonės verslumui šiandien pakanka. Didžiausios investicijos padarytos dar iki ekonominio sunkmečio. Svarbiausias ir kasdienis rūpestis – darbuotojų kvalifikacija, žaliavinės medienos, jos gaminių kokybė, rinkodara.

Šiuo metu retai išgirsi, jog koks nors darbdavys organizuotų darbuotojams, pavyzdžiui, priešgaisrinės saugos mokymus ir netgi pratybas. „Medyno“ bendrovėje tai daroma.

„Nors įsirengėme priešgaisrinį vandens rezervuarą, vandens čiaupus ir liejimo žarnas, priešgaisrinę signalizaciją gamybos bei sandėliavimo patalpose, kilo mintis dar apdrausti įmonės turtą. Kai kreipiausi į draudimo bendrovę, man pasakė: „Įsirenkite visą patalpų užliejimo vandeniu, kilus gaisrui, sistemą, tuomet apdrausime.“ Nesuprantu, kokia prasmė tada mokėti pinigus už draudimą?“ – retoriškai klausė V. Adomaitis.

„Dėl šios įmonės nekyla jokių problemų, negirdėti darbuotojų nusiskundimų. Jos vadovas niekada neatsisakė padėti viešajam interesui: ar tai būtų kapinių suoleliai, ar miestelio turgavietės tvora, ar masinis miestelio kultūros renginys“, – sakė Gruzdžių seniūnė Nijolė Bagdonavičienė.

Beje, besikuriant valstiečių ūkiams, prasidėjus miškų privatizavimui, Šiaulių rajone buvo įsisteigusios net 47-ios įvairios lentpjūvės, medienos apdirbimo įmonėlės. Iki šiol konkurenciją teatlaikė 23 nacionalinio kapitalo įmonės, turinčios bent kiek išplėtotą infrastruktūrą, sumanius technologijų vadovus, kvalifikuotų darbuotojų.