Albertas Žostautas / 2024-04-26 Egzistencine prasme didžiausio viduramžių mūšio Europoje ir dabartinės ES nuožmių ideologinių batalijų pasekmės Lietuvai yra vienodos. Skirtumas tik tas, kad tą mūsų išlikimui lemiamą šiandienos mūšį galime laimėti gerokai lengviau. Tereikia tik ateiti ir balsuoti. Nenumoti ranka, kaip jau buvome įpratinti, o ateiti ir tvirtai pasakyti – gana! Gana naikinti lietuvių kalbą, lietuvių tautą ir lietuvių valstybę. Gana, gi! Baikit griauti mūsų šeimas, mūsų švietimą, mūsų kultūrą, mūsų ekonomiką, mūsų sveikatos apsaugą, mūsų kaimus, mūsų miestus ir mūsų miestelius. Baikite, pagaliau! Liaukitės vogti, plėšti ir meluoti. Liaukitės, po galais! Užteks brukti genderizmą, LGBT ideologiją, Stambulo konvenciją, socialines lytis ir kitus ufonautų pramanus. Užteks, rūta žalioji! Liaukitės tvindyti Lietuvą imigrantais, priešinti ir rūšiuoti bendrapiliečius, privatizuoti strategines šalies įmones. Liaukitės, apgaule išrinktieji! Apgaule, nes tebesivadinate konservatoriais ir liberalais, bet tikro konservatizmo ir tikro liberalumo tarp jūsų nė su žiburiu nerasi. |
||
|
NaujienosNaujas medžių dangos vertinimas2024-03-01
Kopenhagos universiteto mokslininkai, panaudodami kosminį žemės paviršiaus atvaizdą ir dirbtinį intelektą, sukūrė algoritmą, galintį tiksliau nei ikišiolinėse miškų inventorizacijose įvertinti medžių dangą žemės paviršiuje. Pasirodo, Europoje už miškų ribų žemę dengia dar 15 mln. ha sąlyginai užimančių medžių miestuose, vasarvietėse ir pan., jų biomasė – milijardas tonų. Didžiausias į miškų statistiką neįeinančios medžių dangos santykinis plotas yra Nyderlanduose (beveik 20 % medynų ploto), taip pat Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Danijoje, o miškingose šalyse ji nežymi (Suomijoje 1 %). Nuotraukoje – Kopenhagos universitetas, įkurtas 1479 m. |
|
Redakcijos skiltisŠiandienos Žalgirio mūšisEgzistencine prasme didžiausio viduramžių mūšio Europoje ir dabartinės ES nuožmių ideologinių batalijų pasekmės Lietuvai yra vienodos. Skirtumas tik tas, kad tą mūsų išlikimui lemiamą šiandienos mūšį galime laimėti gerokai lengviau. Tereikia tik ateiti ir balsuoti. Nenumoti ranka, kaip jau buvome įpratinti, o ateiti ir tvirtai pasakyti – gana! Redakcijos skiltisEilinis Nausėdos stovėjimas po medžiuLietuvos valstybė žlugdoma toliau. Ir ne kieno nors, o pačių aukščiausių šalies pareigūnų ir jiems pavaldžių institucijų rankomis. Jei po teismo sprendimo Seime ir toliau dirba už korupciją nuteistų partijų atstovai, o vienos iš jų pirmininkė ir toliau vadovauja LR Seimui, tai kaip kitaip galima vertinti tokią elgseną? Jeigu tautos atstovybė daugumos balsais palaimina lietuvių kalbos darkymą ir brėžia aiškią kryptį išstumti valstybinę kalbą į viešo gyvenimo paribius arba dauguma parlamentarų pritaria staigiam ir didelės apimties imigrantų įvežimui į Lietuvą, tai kaip galima vertinti tokį Seimo darbą? Jeigu šalies Prezidentas savo parašais patvirtina tokį valstybės pamatų griovimą, tai kaip galima vertinti jo elgesį? Todėl pavojaus varpai ir ima vis garsiau skambėti iš visų pašalių. Redakcijos skiltisAr su Nausėda buvo gėda?Sausio žurnale vienareikšmiškai rašėme – su Nausėda buvo gėda. Tai kodėl vėl reikia grįžti prie šito aiškaus klausimo? O, pasirodo, reikia. Dėl kelių priežasčių. Po Naujųjų metų skelbti visuomenės apklausų duomenys kažkodėl rodė, kad dabartinio prezidento reitingai yra ganėtinai aukšti ir dar šiek tiek pakilo, nors turėtų nuolat kristi žemyn. Juk turėtų kristi, nes nėra jokių objektyvių priežasčių jiems kilti. Tuoj pateiksime argumentus. Redakcijos skiltisSu Nausėda buvo gėdaIstorikas A. Bumblauskas, o su juo ir kitos „pažangios galvos“ kiekviena proga mėgsta sakyti: „Lietuva kaip niekada gyvena gerai.“ Tam pagrįsti pasitelkiamas vis augantis metinis šalies biudžetas, nuolat didėjanti bendro vidaus produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui, didėjančios žmonių santaupos bankuose, turimos finansinės galimybės laisvai keliauti po pasaulį, gero asmeninio gyvenimo paliudijimai ir kita. Statistiškai ir formaliai su tuo sutikti galime. Tačiau. Miškas ir mesReferendumas dėl miškų ateitiesTokiu būdu Šimonių girios bendruomenė kviečia apsispręsti dėl Lietuvos miškų naudojimo Pokyčių verpetuoseMažoji Lietuva – etninis baltų kraštasSovietai pripažino, kad Karaliaučiaus sritis – etninės lietuvių žemės Savas MiškasNMA parama miško savininkamsNuo rugsėjo 1 d. prasidėjo antrasis paraiškų surinkimo etapas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paraiškas bus galima teikti elektroniniu būdu iki lapkričio 17 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 10 178 199 Eur paramos lėšų. Miškas ir mesNumatomi pokyčiai Lietuvos miškininkystėjePaskutinėmis birželio dienomis pagaliau dienos šviesą išvydo ir oficialiai iš Aplinkos ministerijos į viešumą iškeliavo nuo šių metų pradžios anonsuotas naujos redakcijos Miškų įstatymo projektas. Šiame projekte siūlomos įtvirtinti tam tikros miškų politikos esminių pokyčių nuostatos jau buvo pristatytos suinteresuotai visuomenei įvairiais formatais nuo pat vasario mėnesio, bet dabar jos, suguldytos į įstatymo formuluotes, jau tampa konkrečios ir leidžia pamatyti visą vaizdą. Liepos mėnesį šiam projektui pastabas ir pasiūlymus renka Aplinkos ministerija, vėliau projektas bus tobulinamas, keliaus į Vyriausybę, o Seimą turėtų pasiekti rudens sesijos metu. Politikos varpinėKaraliaučiaus krašto ateitis –branduolinė grėsmė ar lietuviškas kurortas?Sunku atspėti ateitį ne tik dėl to, kad realybė dažnai pasirodo esanti gerokai lakesnė, nei mūsų fantazijos, bet ir todėl, jog žmogui būdinga tikėtis, kad kaip yra šiandien, taip bus ir rytoj, poryt ir... gal visada. Protu suvokiame, kad viskas laikina, kad galime susirgti, kad namo stogą gali nuplėšti galingas viesulas, o pasaulinė bankų krizė „praryti“ mūsų santaupas, bet vis tiek būname priblokšti, kai tai nutinka – planuota juk buvo kitaip. Buvo ne vienas požymis, kad rusai gali pulti Ukrainą, bet vis tiek sukrėtė pernai vasario 24-os rytas. Kai prieš gerus tris dešimtmečius po nesėkmingo perversmo Maskvoje staiga, per kelias dienas, ėmė ir sugriūvo Sovietų Sąjunga, žymiausi amerikiečių strateginiai centrai tuo metu prognozavo „blogio imperijos“ egzistenciją bent jau iki 2030-ųjų. Nors juk gerokai anksčiau būta aiškių imperijos aižėjimo ženklų – Berlyno sienos griūtis, Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas, Jelcino maištai... Politikos varpinė
VIEŠAS KREIPIMASIS į prof. Igną Vėgėlę dėl dalyvavimo LR Prezidento rinkimuose |