Rezervinius miškus numatoma išparduoti aukcione

Ilma Kilevičienė / 2011-11-16 /

Daugelį metų šalies urėdijų prižiūrėtus rezervinius miškus – 135 tūkst. ha – ketinama parduoti aukcionuose, o gautas lėšas skirti kompensacijoms už negrąžintą žemę. Tai numatyta lapkričio pradžioje Seime priimtose įstatymo pataisose, kurios, jei Prezidentė pasirašys, įsigalios 2012 m. vasario 1 d. Šios pataisos suteikia galimybę prekybai rezerviniais miškais internetiniuose aukcionuose.

Šalies vadovei pasirašius pataisas, jau artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas, dėl rezervinių miškų pardavimo aukcionuose. Teigiama, kad aukcionuose būtų parduodami tik tie rezerviniai miškai, į kuriuos nėra norinčių atkurti nuosavybės teises.

Po prekybos išmokės kompensacijas 

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius „Miškams“ teigė, kad jau rengiamasi rezervinių miškų pardavimui internetiniame aukcione. „Jei bus Vyriausybės patvirtinimas, planuojama aukcionų pradžia – kitų metų viduryje. Nėra ko delsti“, – sakė ministras.  Aukcionus rengs VĮ Valstybės žemės fondas, o iki aukcionų pradžios teks atlikti planuojamų parduoti rezervinių miškų kadastrinius matavimus, įregistruoti jų plotus, sukurti aukciono vykdymo tvarką.  „Mes siekiame, kad aukcionai vyktų internete, kad kuo mažiau būtų vadinamojo žmogiškojo faktoriaus, – teigė K. Starkevičius. – Toks modelis, kai miškai, kurių nepretenduoja susigrąžinti savininkai, siūlomi įsigyti naujiems šeimininkams, sudarys ir sąlygas išnaudoti rezervinių miškų potencialą, ir taip spręsti nuosavybės grąžinimo problemas.“ 

Planuojama, jog pardavus numatytus rezervinių miškų plotus negrąžintų žemių savininkams bus išmokėta apie 300 mln. Lt kompensacijų. Tikimasi iš aukcione parduotų rezervinių miškų plotų gauti bemaž triskart didesnę sumą nei reikia išmokėti kompensacijų. 

Teigia išgirdę naujieną

Atkūrus Nepriklausomybę rezervuotus miškų plotus pavesta prižiūrėti šalies miškų urėdijoms. Jos turėjo užtikrinti tvarką šiuose plotuose, saugą nuo gaisrų, sanitarinius kirtimus, tačiau jokia ūkinė veikla minėtuose miškuose negalėjo būti vykdoma.  

Nutarus rezervinius miškus išparduoti aukcione nuo urėdijų nukristų atsakomybė už jų priežiūrą, tačiau urėdijos netektų galimybės šiuos plotus, neatsiradus savininkui, prijungti prie savo teritorijos ir iš to gauti pajamų. Šiaulių urėdas Stasys Pališkis „Miškams“ sakė, jog planuojama įgyvendinti rezervinių miškų panaudojimo tvarka – jam naujiena. „Kol kas dar nesame gavę jokių aiškių signalų, kaip toliau turime elgtis su mums priskirtais prižiūrėti rezervinių miškų plotais. Taigi kol kas prižiūrime tuos plotus, kaip ir iki šiol“, – teigė miškininkas. 

 Utenos ir Zarasų urėdijų vadovai taip pat kol kas nėra informuoti apie permainas, todėl jokių veiksmų dar nesiima.

„Ilgus metus prižiūrėjome tuos miškus, tą darome ir dabar. Ir iš to jokios naudos negauname, tai urėdijos sąnaudos, o pajamų – nulis. Taigi niekas kol kas nepasikeitė. Nepasikeis ir juos pardavus aukcione – tiesiog nebereikės rūpintis šių miškų priežiūra“, – sakė Utenos urėdo pavaduotojas Valentinas Merkys. 

Galėtų papildyti biudžetą  

Ignalinos urėdas Alfredas Aškelėnas įsitikinęs, jog efektyviausiai rezerviniuose miškuose šeimininkautų ne aukcione juos įsigiję pavieniai asmenys, o urėdijos. Generalinė miškų urėdija dar anksčiau yra nurodžiusi, jog patikėjimo teise šiuos miškus perdavus urėdijoms vien šįmet biudžetas būtų pasipildęs 10 mln. Lt. 

„Rezervinių miškų būklė tikrai nėra apgailėtina, kaip kad skelbiama, – teigė A. Aškelėnas. – Žinoma, geresni miškai jau atiduoti savininkams. Bet ir iš to, kas likę, tų 135 000 ha, galima gauti nemažai naudos. Urėdijos galėtų atlikti kirtimus, prastesnius medžius supjauti malkoms, atliekas parduoti kaip biokuro žaliavą.“ 

Medienos verslo atstovų teigimu, daugiausia rezerviniuose miškuose auga popiermedžio, kurio didžioji dalis eksportuojama, arba malkinė mediena. Planuojama, jog rengiant aukcionus bus parduodami suformuoti didesni miško masyvai, o kainą, anot Žemės ūkio ministerijos vadovų, padiktuos rinka. 

Prioritetą teiktų gretimų valdų savininkams

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius įsitikinęs, kad rezervinių miškų pardavimo aukcione modelis šiandien yra pats priimtiniausias ir tinkamiausias siekiant, jog ir šie miškai pagaliau turėtų šeimininką, o nacionalinį biudžetą papildytų įplaukos. Užsienio pirkėjai pagal dabar galiojančią tvarką šiuose aukcionuose negalėtų dalyvauti. 

„Sieksime, kad aukcione prioritetas įsigyti suformuotus plotus būtų teikiamas gretimų plotų savininkui, kad būtų einama konsolidacijos keliu“, – nurodė ministras. 

Priminsime, kad dar prieš metus kitus šalies vadovai svarstė įvairias alternatyvias galimybes dėl rezervinių miškų panaudojimo. Buvo siūlymų šiuos miškus perduoti urėdijoms, tačiau parengus projektą dėl miškų pardavimo aukcione tokios idėjos atsisakyta. 

Urėdijos nesikrato naštos, bet ir naudos neturi

Šiaulių urėdija šiuo metu prižiūri apie 8 000  ha rezervinių miškų. „Tie plotai, į kuriuos nėra pretendentų, dabar tarsi užkonservuoti, tačiau logiška, kad iš jų valstybė turi turėti naudos, – teigė urėdas S. Pališkis. – Tiesa, nemaža dalis tų rezervinių miškų nėra aukštos kokybės, todėl aukcionuose nebus lengva juos parduoti. Juk geresnius miškus žemėtvarkininkai jau seniai išdaliję.“

Zarasų urėdas Rimas Jurevičius „Miškams“ sakė, jog pranešimai apie galimus aukcionus nubraukia galimybę, kad ilgus metus urėdijų prižiūrėtuose rezerviniuose miškuose pagaliau galėtų šeimininkauti urėdijos ir valstybei mokėti daugiau mokesčių.

„Šiuo metu mes jokios naudos iš tų rezervinių miškų neturime. Tik sąnaudas. Jeigu urėdijos juose galėtų vykdyti ūkinę veiklą, tai gerai žinodamos šiuos plotus tikrai tinkamai juos panaudotų. Tai juk ir galimybė parduoti malkinę medieną, popiermedį, biokuro žaliavą, – teigė urėdas. – Žinoma, juose nėra aukštos kokybės medienos, tačiau negalima sakyti, kad ten yra prasti medynai.“

Utenos urėdo pavaduotojas V. Merkys pripažino, kad šiuo metu belikę tik gana prastos kokybės rezerviniai miškai. „Akivaizdu, kad buvę savininkai pasirinko geresnius masyvus, o prastesnių miškų neima. Dauguma likusių miškų yra pelkėti, gal vienas kitas geresnis plotas. Todėl mažai tikėtina, kad ten galėtų būti vykdoma intensyvesnė gamyba“, – kalbėjo pašnekovas.

Įžvelgia nesąžiningumą

Vienos stambiausių šalyje apvaliosios medienos tiekėjų UAB „Dzūkijos miškas“ generalinis direktorius Sergejus Lavrenovas sakė, jog rezervinių miškų pardavimas aukcione nepagreitins žemės grąžinimo reformos. 

„Pirmiausia tegul valstybė žemę grąžina buvusiems savininkams, o tada tegu imasi aukcionų ir iš jų gautomis lėšomis pildo nacionalinį biudžetą, – teigė S. Lavrenovas. – Mes nedalyvausime aukcionuose, jei jie bus rengiami, nes tai nesąžininga, kol nėra grąžinti miškai natūra buvusiems savininkams. 

Skubama baigti žemės reformą 

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius pabrėžia, kad buvusiems savininkams sudarytos visos galimybės atsiimti natūra arba ekvivalentine natūra jiems priklausiusius miškus, tačiau jei jie iki šiol to nepadarė, tai valstybė negali jų paskubinti. 

„Žemės reformą reikia vykdyti, o ne laukti dar kiek metų. Piliečiai piktinasi, kad reforma vis nebaigiama, ir tai suprantama. Todėl ir savininkai, ir valstybė turi susitelkti, siekti sėkmingos jos pabaigos. O tai, jog į rezervinius miškus ateitų nauji šeimininkai – privatūs juridiniai ar fiziniai asmenys, manau, bus tik į naudą, nes pagaliau šie miškai turės šeimininkus“, – įsitikinęs K. Starkevičius.

Be to, pasak žemės ūkio ministro, nėra ko ilgai delsti, nes po trejų metų Lietuvoje žemės jau galės įsigyti užsienio piliečiai. „Todėl reikia sudaryti mūsų šalies piliečiams galimybę įsigyti miško, iš kurio jie galėtų gauti naudos“, – teigė ministerijos vadovas.